Meno edukacijų ciklas Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į meno edukacijų ciklą spalio 8 ir 15 d. 17 val., skirtą literatūros įkvėptoms iliustracijoms kurti.

Iliustracija kaip teksto įspūdis. Monochrominis matymas

Meno edukacijos dalyvis savarankiškai skaito namuose, o atėjęs į edukaciją aptaria įkvepiantį kūrinį ar eilutę ir jį iliustruoja. Be abejo, dalyvis gali būti ir pasyvus klausytojas.

Dviejuose ciklo susitikimuose dalyviai išmoks atidžiau pažvelgti į pasirinktą literatūrą ir ją iliustruoti, kartais naudoti įvairias dailės technikas (monotipiją, koliažą, lino raižinius, asambliažą ir kt.).

Žmogaus akis skirtingai reaguoja į spalvas, į gelsvą ir žalsvą spalvą ji reaguoja jautriausiai. Šviesa – tai elektromagnetinis spinduliavimas, veikiantis akies tinklainę ir sukuriantis joje matomą vaizdą, o mus supančių spalvų matymas priklauso nuo elektromagnetinių bangų ilgio. Tačiau menininko praktika leidžia pamiršti mokslinius tyrimus ir lengvai varijuoti vienos spalvos tonacijomis. Spektras turi savo taisykles ir poveikius, tačiau to nepakanka. Yra sakoma, kad mokinio pastanga ir asmeninė patirtis dažniausiai atneša teisingą spalvą. Kūrinio kompozicijos dermei kartais reikia ir  poilsio nuo spalvų. Išgryninus mintį, išryškėja spalvinė esmė. Todėl tapybinio jautrumo ugdymui galima dirbti su viena palva, ieškant jos tonacijų ar atspalvių dermės. Rytų šalių ar Europos modernizmo tapytojų kūryboje galima rasti raktą, kaip to pasiekti. Šiuo požiūriu mes turime būti pastabūs vartotojai arba nuostabūs kūrėjai. Monochrominės tapybos erdvėje formų ir linijų pasireiškimas atveda į vieną visumą, vieną idėją, vieną mintį. Tai – asmeninė patirtis.

Iliustracija kaip teksto įspūdis. „Juodojo tušo banga ir mėlynoji rimtis“

Tęsime tušo liejimo galimybes. „Svarbiausias kaligrafo ir tapytojo darbo instrumentas yra teptukas (bi), kurį sudaro bambukinis kotelis, jo antgalyje pritvirtinamas minkštas kailio, paukščio plunksnų ar žmogaus plaukų pluoštas. Jis suteikia galimybę kaligrafui skleisti savo dvasios polėkius konkrečioje popieriaus ar šilko ritinėlio erdvėje. Anot Florence Hu Sterk, teptukas „simbolizuoja visą kinų kultūrą. Jo pagrindinis, visą kinų mąstyseną nusakantis bruožas apibrėžiamas vieninteliu žodžiu: lankstumas.“ Teptukas kinų estetikos tradicijoje suvokiamas kaip tušo gyslos, o tušas – kaip išsiskleidęs dvasinis teptuko žiedas.

„Keturios brangenybės“ – tai 4 priemonės, reikalingos tapybai tušu. Teptukas (tušo kaladėlė), akmeninis, metalinis arba keraminis indelis tušui (kuris atlieka kartu ir trintuvės funkcijas, nes naudojamas sausiems tušo pigmentams trinti ir jiems maišyti su vandeniu), popierius arba šilko ritinėlis. Labai svarbus savininkui yra visų šių kaligrafijos meno kūrimo priemonių estetinis pavidalas, todėl dažniausiai jos daromos iš brangių medžiagų.) technikai atlikti. Ši tapyba atsirado beveik prieš 2000 metų Kinijoje, o į Japoniją atkeliavo XIII–XIV amžiuje.

Susitikimuose laukiami suaugusieji ir vaikai nuo 12 metų kartu, lydimi suaugusiųjų.

Edukacijos vyks Nacionalinės bibliotekos VIP erdvėje, V a.

Norinčius dalyvauti prašome registruotis el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Trumpai apie renginį

Data

spalio 8 ir 15 d.

Laikas

17 val.

Vieta

VIP erdvė, V a.

Trukmė

1,5 val.

Dalyvavimas

registruotis el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“