Renginys „Išgelbėję žydiškąjį žodį“

Maloniai kviečiame gruodžio 17 d. 18 val. dalyvauti renginyje „Išgelbėję žydiškąjį žodį“, kuriame prisiminsime žmones, gelbėjusius, saugojusius ir tvarkiusius žydų dokumentinį paveldą – dabartinę Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekciją.

1949 m. sovietų valdžios administracija Vilniuje uždarė nuo 1944 m. čia veikusį Žydų muziejų, kuriame buvo surinkti nacių grobstymą ir sunaikinimą išgyvenę žydų dokumentinio paveldo ir kultūros artefaktai. Dalį jų rizikuodami gyvybe nuo nacių paslėpė Vilniaus geto kaliniai, kiti buvo išgelbėti iš popieriaus fabrikų arba tiesiog iš gatvių. Uždarant muziejų paveikslai, skulptūros ir ritualiniai objektai buvo išbarstyti po įvairių sovietinės Lietuvos muziejų specialius fondus, o spaudinių, rankraščių ir kitų dokumentų greičiausiai laukė ne ką geresnis likimas nei nacių okupacijos metais –  juk sovietinis režimas vykdė sistemingą žydų kultūros išstūmimo iš viešosios erdvės politiką.

Tačiau žydų dokumentinio paveldo gelbėjimo ėmėsi Knygų rūmų direktorius Antanas Ulpis. Jis perėmė iš Žydų muziejaus spaudinius ir dokumentus ir juos paslėpė nuo naujos okupacinės valdžios tuometėje Knygų rūmų būstinėje – Šv. Jurgio bažnyčioje. Dalis dokumentų buvo perduota Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriui – tokia strategija atrodė palankesnė jiems saugoti. Šių rinkinių paslaptį A. Ulpiui padėjo išlaikyti jo bendraminčių, atsidavusių bibliotekininkų, komanda: Genė Juodpalytė, Almonė Sirijos Girienė, Enrika Račkovska, Meilė Urniežiūtė ir kiti. A. Ulpis taip pat įdarbino hebrajų ir jidiš kalbas mokėjusius žydų inteligentus: Sulamitą ir Viktorą Lirovus, Mašą ir Šlomo Kurliandčikus ir kt.  Neviešinant jų darbo ir neįtraukiant rezultatų į oficialias ataskaitas, A. Ulpis skatino žydų paveldo rūšiavimą ir dokumentavimą.

1980-ųjų pabaigoje naujo Knygų rūmų direktoriaus Algimanto Lukošiūno kvietimu čia atėjo dirbti grupė prieš karą žydišką išsilavinimą gavusių žmonių, pasiruošusių tęsti pradėtą darbą, kuriam, silpnėjant sovietų režimui ir stiprėjant Lietuvos nepriklausomybės siekiams, atsirado daugiau galimybių. Tai buvo Estera Mejerovič, Nosenas Plavinas, Elijas Zeifas, Leizeris Aronas. Grupei vadovavo Esfira Bramson-Alpernienė. Ji tęsė darbą ir Knygų rūmams susijungus su Nacionaline biblioteka.

Dėl visų šių žmonių herojiškų pastangų Lietuvos nacionalinė biblioteka šiandien turi didžiausią šalyje žydų knygų ir periodikos bei vieną stambiausių – dokumentų kolekciją. 2017 m. Nacionalinėje bibliotekoje įsteigtas Judaikos tyrimų centras „stovi ant gigantų pečių“ ir jaučia moralinę pareigą išlaikyti jų dvasią ir skleisti žinias apie Lietuvos žydų dokumentinį paveldą – svarbiausią čia klestėjusios žydų kultūros paminklą.

Renginio dalyviai: Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento vadovė dr. Jolanta Budriūnienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Žodį tars Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir YIVO instituto Niujorke direktorius dr. Jonathanas Brentas (nuotoliu). Garbingi renginio svečiai – Antano Ulpio našlė Morta Ulpienė ir sūnus Tomas Ulpis bei Esfiros Bramson-Alpernienės giminaitis Simonas Finkelšteinas. Moderuos Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.

Renginys skiriamas Antano Ulpio 120-mečiui, Esfiros Bramson-Alpernienės 100-mečiui ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos 105-mečiui.

Trumpai apie renginį

Data

gruodžio 17 d.

Laikas

18 val.

Vieta

Valstybingumo erdvė, II a.

Trukmė

1,5 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas