Akvarelinės pratybos. Meno edukacija iš bibliotekos fondų

Gruodžio 10 d. 12 val. ir gruodžio 17 d. 17 val. kviečiame į meno edukacijas „Akvarelinės pratybos“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Edukacijos metu bus rodomos ne tik skaidrės, bet ir vartomos bibliotekoje turimos meno ar filosofijos knygos ar reprodukcijų albumai, susiję su akvareline tapyba.

Dailės pagrindų mokymasis neria gilyn, mėgaudamasis akvarelės technikos duotybėmis. Prisiminkime vieną pirmųjų abstrakčios kompozicijos Vasilijaus Kandinskio kūrinių, kuris buvo atliktas akvarele (Be pavadinimo, 1910). Nors švedų tapytoja Hilma af Klint buvo pirmesnė už jį savo abstrakcijomis tapybos cikle „Dešimt didžiausių“ („The ten largest“, 1907).

Nepakanka tik išmokti akvarelės liejimo metodų ir būdų, svarbu suvokti idėją ar užduotį, kurią galima realizuoti. Taigi vėl grįžtame prie formų ir šviesos dėliojimo, tačiau skaidriai ir švariai. Švytintys spalvų sluoksniai leidžia patirti paveikslo visumą, net jeigu tai ir ne aukso pjūvio formulė.

Akvarelė (lot. aqua, it. acqua – vanduo) – tapybos technika, kai liejama vandenyje ištirpintais, itin skaidriais dažais. Vandeniniai dažai gaminami iš smulkiai sutrintų augalinės, gyvūninės kilmės arba cheminių pigmentų ir vandenyje tirpaus rašiklio su kai kuriomis priemaišomis (medumi, glicerinu ir konservuojančiomis medžiagomis, dažniausiai fenolu). Akvarelės technika buvo puikiai žinoma jau senovės Egipte: šia technika ant papiruso buvo vaizduojamos scenos iš mirusiųjų gyvenimo. Akvarelės raida labai suaktyvėjo Atgimimo epochoje. Tuo metu šios technikos ribų ieškojo vokiečių dailininkas Albrechtas Düreris (1471–1528). Šiuolaikinės lietuvių akvarelinės tapybos pradžia siejama su pirmosiomis lietuvių dailės parodomis, kuriose buvo eksponuojamos M. K. Čiurlionio, Antano Žmuidzinavičiaus akvarelės. Kaip žanras, akvarelė susiformavo XX a. trečiajame dešimtmetyje. Ypatingi nuopelnai šioje srityje tenka Kajetonui Sklėriui, atskleidusiam iki tol lietuvių dailėje neregėtas akvarelės galimybes, Jonui Buračui, kuris akvarelės meno mokėsi Paryžiaus salonuose. 

Yra skiriamos dvi pagrindinės akvarelės atlikimo technikos – sausa akvarelė, kai spalvos maišomos tapant įvairių spalvų sluoksniais, o popieriui tarp tepimų leidžiama išdžiūti, bei šlapia akvarelė, kai spalvos liejamos ir maišomos ant specialaus (grubiai rauplėto) akvarelinio popieriaus. Pastarajai gana artimos japonų ir kinų akvarelės bei tušo technikos. Akvarelė, ypač šlapios akvarelės technikos, yra laikoma ypač didelio (galbūt – didžiausio) meistriškumo reikalaujančia tapybos rūšimi: spalvų maišymasis, jų skverbimasis į popierių, tarpusavio užsiklojimas, tirpimas yra labai sunkiai prognozuojami, tuo pat metu paveikslą tenka tapyti greitai, džiūstant dažams, lieka nepašalinami potėpiai, todėl akvarelei įvaldyti prireikia daugelio metų praktikos.

Susitikimuose laukiami suaugusieji ir vaikai nuo 12 metų kartu, lydimi suaugusiųjų.

Edukacijos vyks Nacionalinės bibliotekos VIP erdvėje, V a.

Norinčius dalyvauti prašome registruotis el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Trumpai apie renginį

Data

gruodžio 17 d.

Laikas

17 val.

Vieta

VIP erdvė, V a.

Trukmė

1,5 val.

Dalyvavimas

prašome registruotis el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas