Balandžio 15 d. 18 val. kviečiame į Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vilniaus žydų viešąją biblioteką (Gedimino pr. 24), kur vyks Almos ir Ingos Laužonyčių knygos „Per paskutinę vakarienę“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorės, dailininkas Raimondas Savickas, pedagogas Miša Jakobas.
Knygoje apmąstoma mokytojo ir mokinio tema, publikuojami pokalbiai su žinomais 33 kultūros srities atstovais. Ugdymo istorija išryškino dėsningumą, kad tik asmenybė gali ugdyti asmenybę, kad mokytojo negali pakeisti nei instrukcijos, nei tobuliausias mokymo turinys, metodai ar priemonės. Mokytojas savo asmenybės bruožų visuma, erudicija, taktu, socialumu, optimizmu daro mokiniams didžiulį įspūdį, o drauge ir įtaką. Būtent bendromis mokytojų ir mokinių pastangomis kuriamas kūrybiško mokymo(si) procesas ugdo abipusį dialogą. Knyga „Per paskutinę vakarienę“ gali būti atspindys Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmečio progos metu iškeltai idėjai šaliai įgyvendinti ,,Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“.
„Matydamos, kaip dabartiniu laikotarpiu stiprėja galingos kultūrinės niveliacijos tendencijos, nusprendėme ieškoti kultūrinės savasties, kuri susipina su atmintyje išdilusiomis istorijomis. Per pokalbius su pašnekovais ir 33 paveikslų interpretacijas siekiama pažinti žmogaus „arche“, apsvarstyti dabartinį civilizacijos provaizdį, daiktų išsiskleidimą šiapus juslinio horizonto ar hermeneutinės interpretacijos mitinį ir meninį mąstymą… Tikimės, kad šis sintezės koegzistavimas veiks ne tik šios knygos skaitytojo savirefleksiją, bet ir visuomenės savivoką, padės geriau suvokti, interpretuoti meno istorijos, filosofijos, švietimo kalbą, sujudinant kultūrinę refleksiją“, – sako knygos autorės A. ir I. Laužonytės.
Apie susitikimo dalyvius:
Seserys Alma ir Inga Laužonytės yra taikomųjų, vizualinių ir scenos menų kūrėjos ir tyrėjos, edukatorės, socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantės, kurioms svarbi mokslo ir meno sintezė. Jų mokslinių ir meninių interesų laukas susijęs su edukacine, menotyrine, filosofine žiūra. Seserys daug dėmesio skiria tarpdalykinės kultūros komunikacijos plėtotei.
Raimondas Savickas – dailininkas, rašytojas, kultūros veikėjas. Jis rengia parodas, inicijuoja meno projektus ir publikacijas, skirtas menui bei kultūrai įamžinti ir populiarinti. Gimęs menininkų šeimoje, perėmė meno tradiciją ir ją puoselėja savo darbuose, įamžindamas Lietuvos dvasią, istoriją ir spalvas.
Miša Jakobas – ilgametis pedagogas, visuomenės veikėjas. Įkūrė ir daugelį metų vadovavo Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai, aktyviai prisidėjo prie žydų kultūros ir švietimo Lietuvoje puoselėjimo. Jo veikla ir darbai skatina dialogą tarp skirtingų kultūrų, o švietimo srityje jis išlieka autoritetu, įkvepiančiu tiek mokytojus, tiek mokinius.
Apie knygą rašo žinomi žmonės:
„Šią Laužonyčių knygą sudėtinga įsprausti į vieną konkretų žanrą, skaitant atsiveria daug intelektualinių, kultūrinių sluoksnių, santykių, hermeneutinių apraiškų, simbolių, o tai rodo išskirtinį knygos autorių sumanymą. Knygos sudarytojos turėjo išmonės sukurti kultūrinį ūžesį, mąstymą pateikti tarsi ratilais, kiekviena tema tarsi išlukštenama įvairiais požiūriais, be kita ko, galima justi ne tik šventumo, bet būtent lietuviško šventumo pajautą, kuri pažįstama praregėjimu muzikoje, poezijoje, tapyboje, skleidžiasi žodžiais: sodyba, sodinti, sodas, nauja gyvybė... Ši knyga gali veikti kaip mūsų pačių veidrodis. Kaip mūsų kultūros vaizdinys, o skaitytojo uždavinys tą vaizdinį gilinti.“
Vytautas Rubavičius, poetas, kultūrologas
„Ši knyga itin vertinga dialogo prasme, tai kaip vartai, kuriuos atvėrus susiduriama su išdavystės, politinių pasirinkimų, pedagogikos ir kitomis prasmingomis temomis, glūdinčiomis kiekviename iš mūsų. Tekstuose atsiskleidžiamas gyvas santykis, vyraujantis muzikalumas, vaikystės elementai, o tai patvirtina, kad tekstuose vyksta gyvenimas, nuolatinis veiksmas, Tiesos paieškos. Tai knyga, kurioje meno ir teorijos santykis susiveria vaizdiniais, bet kartu apgaubtas paslapčių klodais, kuriuos norisi atverti.“
Jūratė Landsbergytė-Becher, vargonininkė, muzikologė
„Knyga parašyta visiškai nauja forma, joje labai jaučiamas Vilties linkėjimas ir priminimas, kad už Nevilties yra Viltis. Šios knygos ryškus bruožas – atviras dialogiškumas. Dialogas šioje knygoje paremtas atvirumu, jaukumu, susišnekėjimu, asmeniškaisiais klausimais, pasaulio įvairove. Knyga „Per paskutinę vakarienę“ leidžia pajusti, kad nereikia bijoti dialogo, pažinties atvirumo, nesušukuotų „mes“, mąstymo vaizdiniais, nes tai yra žmogiškosios savybės.“
Vytautas V. Landsbergis, režisierius, rašytojas
„Ši knyga atvėrė naują ligi šiol nematytą formatą – ji prakalbino autorius taip, kaip jie, matyt, iki šiol nebuvo kalbėję, ir sujungė jų pokalbius netikėtomis sąsajomis. Ji palietė filosofiją, meną, kultūrą plačiąja prasme, bet taip pat liko asmeniška ir egzistenciška, sakyčiau, gydanti. Tuo pat metu ši knyga įaugusi į Lietuvos dirvą – per ją pulsuoja savo krašto pajauta ir daugybė kitų dalykų.“
Justas Kučinskas, filosofas, judesio mokytojas
„Lietuvos tautai, išgyvenusiai tamsius laikus, labai svarbu išsaugoti istorinę atmintį, ją atkurti. Šioje knygoje labai stipriai fiksuojama istorinė atmintis, tai tarsi Lietuvos istorijos metraščio dalis. Dvi nuostabios dzūkaitės, kaip svajotojai M. K. Čiurlionis, S. Geda, V. Krėvė, ne tik įžvelgė, bet ir pasiryžo eiti šiuo nelengvu, bet labai reikšmingu keliu.“
Antanas Andrijauskas, akademikas, civilizacijų teoretikas
Knygoje kalbinami pašnekovai:
Algis Mickūnas, Audrius Stonys, Vytautas Rubavičius, Valentinas Masalskis, Vytautas V. Landsbergis, Gintautas Mažeikis, Antanas Andrijauskas, Raimondas Savickas, Samuelis Tacas, Marius Čepulis, Žilvinas Svigaris, Valentinas Butanavičius, Giedrius Kuprevičius, Arvydas Každailis, Rimvydas Kepežinskas, Justas Kučinskas, Julijonas Urbonas, Vytautas Kupšys, Jūratė Landsbergytė-Becher, Eugenijus Laurinaitis, Tomas Kačerauskas, Valentinas Antanavičius, Stasys Eidrigevičius, Rokas Zubovas, Vladas Braziūnas, Darius Ražauskas, Laurynas Žakevičius, Janina Lapinskaitė-Puipienė, Algis Kriščiūnas, Airida Gudaitė, Marius Karlonas, Andrius Žebrauskas.