Poezija ir dailė. Pokalbis ir poezijos skaitymų vakaras, skirtas M. K. Čiurlionio gimimo metinėms

Minint unikalaus kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, rugsėjo 22 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje (III a.), vyks pokalbis ir poezijos skaitymų vakaras, kuriame bus svarstoma, kaip M. K. Čiurlionio dailė susijusi su poezija, kokį jos pėdsaką galima įžvelgti lietuvių poezijoje ir koks apskritai dailės ryšys su poezija. Dalyvauja poezijos ir dailės ryšių tyrinėtojos Gintarė Bernotienė ir Neringa Butnoriūtė, poetė ir dailininkė Dovilė Bagdonaitė ir poetas Kornelijus Platelis. Skirtingų kartų atstovai paskaitys savo eilėraščių, kuriuose esama ne tik M. K. Čiurlionio, bet ir kitų dailininkų paveikslų motyvų, tapybiškumo. Renginį moderuos literatūros tyrinėtojas Dainius Vaitiekūnas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) siekė įgyvendinti menų sintezės idėją, susieti tapybą ir muziką, siekti kelių menų harmonijos. Jo išskirtinė poetinė raiška, vaizdingumas ir muzikalumas įspūdingai atsiskleidė ne tik tapyboje, bet ir įvairiuose jo rašytuose tekstuose.

Kai kurios jo laiškų Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886–1958) ištraukos, pasak muzikologo prof. Vytauto Landsbergio, tuo pat metu yra ir pasaka, ir lyrika. Anot jo, Čiurlionis muzikos ir dailės palikime – dar ne viskas (M. K. Čiurlionis, Žodžio kūryba, parengė Vytautas Landsbergis, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025).  Dailėtyrininkas, meno istorikas ir tapytojas Ignas Šlapelis taip pristatė M. K. Čiurlionio literatūrinę kūrybą: „Nemaža jis darbavos ir paliko savo darbo vaisių literatūroj. [...] Yra beletristikos darbų laiškų formoje, yra platūs dienininkai, yra ir šiaip jau visokių vaizdelių. Visi jo darbai, visi jo rašiniai toje pačioje dvasioje, kaip tepliorystė, tverti, giliai lyriški, simboliški, muzikaliniai.“ (ten pat). Nors Čiurlionio kaip rašytojo vaizdinys nėra plačiai įsitvirtinęs, pasak prof. V. Landsbergio, menininko beletristika yra integrali jo meninės kūrybos dalis. Tai rodo pasaulėjautos ir vaizdų bendrumas, savitas ir lyg spontaniškas raiškos būdas. Jo parašyti literatūros puslapiai savitai papildo dailininko ir kompozitoriaus portretą, skatina svarstyti tiek apie jo bendrąsias poetinės raiškos ypatybes, tiek apskritai apie poezijos ir dailės santykį.  

M. K. Čiurlionio asmenybė ir kūryba įkvėpė ne vieną kūrėją. Jo paveikslų vaizdiniai ir idėjos rado atgarsių įvairių kartų Lietuvos poetų kūryboje:

Palinko karaliai prie saulės židinio./ Mažytis kraštas karalių delne. (Janina Degutytė, Čiurlionis. Karalių pasaka);

Skamba Čiurlionio Žvaigždžių Sonata./ Čia Mano Aistrų okeanas ir įlanka Mano Ramybės. (Sigitas Geda, eilėraštis be pavadinimo);

Pralėks, pralėks gyvenimas/ Paveikslu Čiurlionies! (Balys Sruoga, iš ciklo „Alpėse“);

Prisimerkiu – ir matos matos/ Begalybėje nusidriekę/  Ilgesingos saulių sonatos. (Antanas Miškinis, Saulių sonatos);

Nutilo sienose žaliuojantis Čiurlionis,/ Ir žiba fosforu vijokliai vandeniniai. (Henrikas Radauskas, Čiurlionis).

Tai tik kelios M. K. Čiurlionio kūrybos įkvėptos eilutės. Dar daugiau jų galima rasti lietuvių poezijos antologijoje „Žvaigždynų sonatos. Eilėraščiai M. K. Čiurlioniui“ (sudarė Stasė Budrytė, Vilnius: Vaga, 1997). O kaip M. K. Čiurlionio ir kitų menininkų darbai veikia šių dienų kūrėjus? Kiek įtakos jų literatūrinei kūrybai turi dailės kūriniai?

Renginį galite stebėti per tiesioginę transliaciją.

Trumpai apie renginį

Data

rugsėjo 22 d.

Laikas

17.30 val.

Vieta

Renginių erdvė, III a., (305 kab.)

Trukmė

1,5 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Organizatoriai

Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyrius

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas