Paskaita „Bajoras XVIII amžiaus Vilniuje – interesai ir kasdienybė“

Lapkričio 11 d. 17.30 val. kviečiame į doc. dr. Domininko Burbos paskaitą „Bajoras XVIII amžiaus Vilniuje – interesai ir kasdienybė“, vyksiančią Valstybingumo erdvėje.

Ilgą laiką Lietuvos istorijos moksle vyravo nuostata, kad miesto praeities tyrimai turi apimti visų pirma miestiečių luomą. Tačiau nagrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietovių istoriją aiškiai matoma, kad miestų, netgi miestelių erdvėje gyveno daug kitų luomų atstovų, kurie darė įtaką šių vietovių raidai. Miestų istorijoje žydų bendruomenės veiksnys buvo gana svarbus. Taip pat miestuose augo katalikų dvasininkų, vienuolijų ekonominė galia. XVIII a. pradžioje ėmė stiprėti ir bajorų, ypač aristokratų, ekonominė įtaka miestuose. Vilnius, nors ir praradęs kai kuriuos sostinės atributus (čia nebuvo karaliaus rezidencijos, nevyko seimai), ir toliau liko svarbiausiu politiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru. Bajorai čia suvažiuodavo į Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo posėdžius, Vilniaus seimelis su kartu vykusiais Smolensko ir Starodubo seimeliais taip pat visos valstybės mastu buvo svarbios institucijos. Daugelis bajorų vyko čionai į religines ir pasaulietines iškilmes. Čia buvo statomos aristokratų rezidencijos, plėtojosi atvykusių bajorų bei jų gausesnių ar mažesnių palydų apgyvendinimo sistema. Bajoraičiai atvažiuodavo į studijas Vilniaus jėzuitų akademijoje bei kitose mokyklose.

Nors daugelis bajorų į Vilnių atvykdavo tik laikinai, kai kurie jų, pvz., aristokratų rezidencijų ekonomai, gyveno čia nuolatos. Kai kurie bajorai netgi vertėsi prekyba, nors kilmingiesiems tai neturėjo būti priimtinas amatas. Vis gausėjantis bajorų sluoksnis ir jų ekonominės galios augimas ne tik kėlė įtampą ir didino nesutarimus su miestiečiais, bet ir kirtosi su ūkinę veiklą Vilniuje plėtojusių dvasininkų bei vienuolijų interesais. Baudžiamosiose ir civilinėse bylose, asmeninėje korespondencijoje bei atsiminimuose liko daugybė liudijimų apie bajorų buvimą Vilniuje.

Kas Lietuvos įstatymuose buvo rašoma apie bajoro statusą mieste? Kokių interesų turėjo ir dėl kokių priežasčių bajorai vykdavo į Vilnių? Kokie buvo bajorų santykiai su katalikų dvasininkais ir vienuolijomis, miestiečiais ir žydais? Kaip ir kur būdavo apgyvendinami į Vilnių atvykę bajorai, kas tuo rūpindavosi, kiek tai kainuodavo? Šie ir kiti klausimai bus svarstomi paskaitoje.

Paskaitos autorius – Vytauto Didžiojo Švietimo akademijos doc. dr. D. Burba, istorikas, gavęs Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno kūrėjo individualią stipendiją rengti ekskursijų ir edukacinių renginių ciklą „Vilnius ir jo apylinkės epochų sandūroje: pasakojimai ir asmenybės XVIII–XX a. pradžioje“.

SVARBU! Nacionalinės bibliotekos renginiuose galima dalyvauti tik turint galimybių pasą. Laikantis saugumo reikalavimų, dalyviai įleidžiami ne anksčiau nei likus 15 min. iki renginio. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams privaloma dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Norintieji dalyvauti renginyje turi registruotis. Atsiprašome už nepatogumus.

Trumpai apie renginį

Data

lapkričio 11 d.

Laikas

17.30 val.

Vieta

Valstybingumo erdvė, II a., 237 kab.

Trukmė

1 val.

Dalyvavimas

dalyvių skaičius ribotas, prašome registruotis čia

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“