Jonas Jurašas – mūsų amžininkas, bet dar prieš 50 metų tapo Lietuvos kultūros legenda, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre pastatė Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Valdžia, dorodamasi su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo, bet J. Jurašas, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkančią cenzūrą, parašė atvirą laišką LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas okupuotoje Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.
Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgtis pagal sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę. Ekspozicijoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas teatro režisieriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato J. Jurašo gyvenimas ir kūryba. Apžvelgiant daugiau kaip 50 J. Jurašo spektaklių, statytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, Vakarų pasaulio scenose (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje), nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, skleidžiasi ryški kūrėjo asmenybė, darbų išskirtinumas ir svarba. Per Lietuvą keliaujanti paroda jau eksponuota Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kur J. Jurašas išgyveno svaiginamų kūrybos aukštumų, patyrė didžiulį tautos pripažinimą ir meilę ir tragiškų likimo momentų.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia išgirsti Jono Jurašo gyvenimo ir kūrybos istoriją spalio 13 ir 27 d. organizuojamose ekskursijose su parodos kuratore.
Ekskursijos pradžia 17.30. Trukmė – 1 val. 30 min.
Ekspoziciją parengė kuratorė Liucija Armonaitė, parodos architektai Ona Vėliūtė, Saulius Valius, dailininkės Ona Vėliūtė, Jūratė Šatūnė.