„Aš skaiTAU“: patirčių akordai V. Lukočiaus knygose

Salę užlieja tyla. Užgniaužiam kvapą (viens, du, trys), pradedam! Su mumis žavingai sveikinasi trys taktai žavingos vaikystės, nuo ketvirtojo audringai įsisuka jaunystė, nuo to kažkelintojo įsileidžiame švelnius išminties akordus, o tada... tik mums vieniems žinoma kūrinio kulminacija! Patirčių polifonija harmoningai sulipdo mus į kūrinį, kuriame kiekvienas elementas turi savo vietą. Kiekvienas skaitinys – taip pat.

Įsileiskite daugiau muzikos į savas dienas. Leiskite savosioms patirtims susiderinti stygas tarpusavyje. Leiskite joms šokti tarp knygų, paimtų į rankas, puslapių. Nesibaiminkite, jas suvaldyti jums padės dirigentas Vytautas Lukočius.

© DELFI nuotr.

Mark Twain, Princas ir elgeta
„Vaikystės knyga, kurioje radau du savo bendraamžius: princą Eduardą ir elgetą Tomą – tokius panašius ir kartu tokius skirtingus. Tai – viena iš daugelio tada perskaitytų, savo valia pasirinktų ar iš „privalomųjų knygų sąrašo“, išlikusių atmintyje ir palikusių savo pėdsaką gyvenime. Nes kas gi gali prisiminti 5 knygų pavadinimus iš to laiko? Aš galiu bent du: šią ir „Lenino lempą“, nes tai buvo pirmoji knyga, kurią mes, pirmokėliai, turėjome aprašyti ir nupiešti perskaitytų knygų sąsiuvinyje. Kodėl „Lempa“? Ogi buvo trumpiausia, kokią tik galėjau rasti.

Thomas Merton, Septynaukštis kalnas
Kitokių ieškojimų knyga. Tų, kurie grąžino į religinių išgyvenimų patirtis, kai laikas dar nebuvo sukarpytas kąsneliais ir išdėliotas tarp darbų, šeimos, pareigų ir bėgimo. Romantiškos jaunystės laikas, kai galėdavai gurgiančiu pilvu mąstyti apie save ir Dievą, kalbėtis ligi ryto, negalvodamas apie paskolas ir sąskaitas, kurias reiks apmokėti. Kai skaitai ir galvoji – ar čia jis, ar čia aš taip toli nuo visko, kas tikra, pabėgom? Ar tik aš (ar mes visi) nesu atsidūręs, anot Th. Mertono, tarp „keturių mano naujosios laisvės sienų“?

Stefan Zweig, Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai
Paskutinis autoriaus kūrinys prieš nusižudant (II pasaulinio karo metais), jį perskaityti būtina visiems – ne tik save laikantiems menininkais. Ikikarinė Europa, kurioje kūrė ir su S. Zweigu bendravo tokios asmenybės kaip Sigmundas Freudas, Reineris Maria Rilke, Gustavas Mahleris, Arnoldas Schönbergas, Hugo von Hofmannsthalis ir daugybė kitų. Skaitant knygą šie kūrėjai tave apsupa it kine, tarsi atgyja S. Zweigo atpasakojamuose santykiuose. Jų bendravimas, įžvalgos ir analizė – tai didžio senojoje Europoje subrandinto erudito ir menininko, tikro europiečio plačiąja prasme atsiminimai. Žiūrint iš mūsų laikų bokšto, galima sugretinti daugelį ir tada, ir dabar aktualių dalykų: ir politinį kvailumą, ir intelektualų naivumą, netikėjimą, kad atrodžiusieji kvailiais niekad nebus išrinkti į valdžią ir netaps žmonijos naikintojais; kaip ir šiandien, taip ir tada buvo justi artėjančios grėsmės požymiai: „grėsmės, kurios niekas nenorėjo matyti ir įvardyti“; justi, ką žmonija jautė į kiekvieno namus ir gyvenimą neišvengiamai artėjant katastrofai; justi, kad istorijos kartojimasis yra neišvengiamas.

Visas knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Rubrika „Aš skaiTAU“ – bendras Nacionalinės bibliotekos ir portalo DELFI projektas. Kviečiame grįžti prie knygos ir dalytis literatūros atradimais.