Ką skaityti gyvenamoje saloje

Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, skyriaus vadovo pavaduotoja... Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė juokiasi, kad kantriai išklausiusiems jos pareigų pavadinimą kyla klausimas – o ką ji veikia? Ką tyrėjai dirba bibliotekoje? Pagrindinė Giedrės užduotis – lietuvių išeivijos istorija: ją ne tik tyrinėti, bet ir pristatyti visuomenei. Skyriaus komanda rengia parodas, susitikimus, bendrauja su studentais. „Iš tiesų mes rūpinamės informacijos ir mokslo sklaida, štai ką mes darome“, – šypsosi Giedrė. Sutikusi pasisvečiuoti rubrikoje „Bibliotekininkas renkasi“, ji pagelbės skleisti žinią ir apie literatūrą.

„Tai nėra knygos, kurias pasiimčiau į negyvenamą salą, tačiau perskaityti jas rekomenduoju.“ Paklausta, kuo šios knygos netinka pakliuvus į negyvenamą salą, Giedrė paaiškina: „Ten reiktų turėti psichologijos ir filosofijos knygų – kad neprarastum sveiko proto. Gal net Jameso Joyce’o „Ulisą“, kad galėtum ilgai ilgai skaityti ir laikas slinktų greičiau. O šie veikalai verti dėmesio savaime. Dalis jų įtaigiai kalba apie skirtingus Lietuvos istorijos periodus – netgi rekomenduočiau studentams vietoj kai kurių mokslinių knygų. Knyga apie herojus verčia permąstyti, ar visada teisingai vertiname tai, ką matome ir girdime. O trilogija yra tiesiog puikus detektyvas, kai norisi atsipalaiduoti, išsiskiriantis įdomiais, puikiai atskleistais veikėjais.  

Upton Sinclair, Džiunglės
XX a. pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kasdienybė buvo žiauri, todėl ir šis romanas šokiruoja. Sunkus darbas išsvajotoje „Dėdės Semo“ žemėje dažnai ne turtus sukraudavo, o prišaukdavo mirtį. „Džiunglės“ vis dar yra viena iš svarbiausių JAV visuomenės sandaros formavimąsi aprašančių knygų, kuri net buvo privertusi JAV Kongresą priimti naują Švaraus maisto ir vaistų įstatymą. 

Jozef Mackiewicz, Kelias į niekur
1940–1941 metų Vilnius ir jo apylinkės. Tai – sovietinis Vilnius. Ir neišvengiamai artėjantis pasirinkimo momentas, kuria kryptimi sukti: taikytis prie sovietinės sistemos, tapti jos dalimi, priešintis ar emigruoti. Dažniausiai šis kelias vedė į niekur. Tai tik viena iš vilniečio J. Mackiewicziaus knygų. Verta perskaityti visas.  

Rūta Šepetys, Tarp pilkų debesų
Vienintelė knyga, kurią skaitydama verkiau. Kaip XX a. tyrinėjančiai istorikei, teko perskaityti daug knygų apie karus ir tremtį, tačiau asmeninė vienos mergaitės istorija sukrėtė labiau nei didžiuliai mirusių žmonių skaičiai, knygose dažniausiai virstantys tik statistika.

James Krüss, Mano prosenelis, herojai ir aš
Mėgstamiausia mūsų šeimos knyga, kuriai nėra lygių. Jai skaityti ir analizuoti esame skyrę netgi atskirą vietą ir laiką – kaimo sodyboje, prieš miegą. Tinkanti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kviečianti dar sykį permąstyti, kas gi iš tiesų yra herojai. Iš tikrųjų tai yra knyga apie kritinį mąstymą.

Stieg Larsson, Mergina su drakono tatuiruote, Mergina, kuri žaidė su ugnimi, Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą
Puikių detektyvų trilogija. Juos perskaičius darosi liūdna, kad skaitinys baigėsi. Siužetas įtraukia, herojai paneigia stereotipus apie išvaizdą, protą ir jausmus. O įtampa išlieka iki paskutinio puslapio.“