Daugiakrypčių kelionių vadovai

Kas būtų pagalvojęs, kad Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyrius slepia kelionių organizatorę? O, ne – padėkite į šalį brošiūras apie „unikalius“, šimtų tūkstančių pėdų numintus maršrutus ir viešbučius „išrankiam“, kruopščiai suformuotam skoniui. Ne apie tokias keliones kalbama.

Įdėmiau pažvelgus, šis skyriaus vadovės Rūtos Domarkaitės-Černiauskės talentas atsiskleidžia jau bibliotekos erdvėse, čia ji kviečia lankytojus keliauti po įspūdžius akiai, sielai ir protui – parodas, susitikimus ir renginius. Šiandien esame kviečiami leistis į dar vieną plotmę. Turime progą susipažinti su Rūtos pamėgtomis knygomis, bylojančiomis apie kelionę gilyn, platyn, į save ir kitą, ir net į mums įprasto pasaulio užkulisius.

Martin Buber, Dialogo principas I, Dialogo principas II

„XX amžiaus mąstytojo Martino Buberio pavardė tikriausiai visiems asocijuojasi su dialogu, nes autoriaus žodžio meistrystė ir išskirtinis chasidiškas misticizmas buberišką „Aš ir Tu“ principą įkomponuoja į kasdienybę ir tai tampa gyvenimu, o ne tik skaityta knyga. Dėl šios priežasties kūriniai itin verti mūsų laiko. Bandymas juos pristatyti, išgryninti pagrindinę mintį ar bet kaip kitaip analizuoti nuo dialogo atriboja – juk partnerystė galima tik tuomet, kai nekeliame išankstinių sąlygų ir lūkesčių.

José Saramago, Journey to Portugal

Kaip ir dažnas iš mūsų, laikau save aistringa kelionių mėgėja, bet esu visiškai abejinga kelionių įspūdžių knygoms ar tokio pobūdžio tinklaraščiams. Tačiau su Nobelio premijos laureato Jose Saramago kūriniu „Journey to Portugal. In Pursuit of Portugal‘s History and Culture“ buvo kitaip. Tai – aukščiausios prabos pasakotojo, nenusakomo žanro, kartais stringanti, bet visada išvedanti į atradimą knyga, keičianti kelionę iš esmės. Ją perskaičius, lankytinų objektų kiekybė nebeteks svarbos, nes grįšite ne vieną kilometrą į jau būtą tašką vien pažiūrėti pasislinkusio šešėlio.

Klara Asyžietė, Laiškai, regula ir testamentas

Tai ne ta knyga, kurią vadintum „įtraukiančia“, „pagaunančia“ ar „intriguojančia“. Santūri ir net, sakyčiau, šalta – bet tai ir yra jos ašmenys. Aprašomas XII a. veikėjos radikalaus gyvenimo būdo pasirinkimas, paliekant įprastą to meto kasdienybę. Pasakojama apie pasitraukimą iš viešos plotmės, atskleidžiant intensyvų vidinį vyksmą, kai panirimas į uždarą, kontempliatyvų gyvenimą keičia ne tik patį asmenį ir jo veiksmus, bet ir fiziškai paliktą pasaulį. Aktualus priminimas, kad šalia scenos visuomet glaudžiasi užkulisiai.

Jurgis Kunčinas, Tūla

Jurgio Kunčino, kaip pasakotojo, ištekliai neišsemiami. Prie jo teksto lipte prilimpi. Juslingas. Gaivališkas. Humoro ir poetikos dermė. Knygoje tapomas ironiškas sovietmečio paveikslas: be dejonių, it maištas nemaištaujant. Kartu tai ir, ko gero, įstabiausia meilės istorija lietuvių literatūroje. Į „Tūlą“ dar galima pažiūrėti ir kitaip. Kaip į knygą apie Užupį, kuriame susipynę neįmanomos, kaip užkrečiama liga prilimpančios meilės maršrutai. 

Iris Murdoch, Juodasis princas

Išskirti penkias knygas neatrodė sudėtinga, kol atėjo penktosios eilė. Tada, lyg užuodę paskutinį šansą, pradėjo iš atminties lįsti ir vienas už kitą garsiau siūlytis ne vienas, ir ne du kūriniai. Beliko nutildyti šį orkestrą, pasirinkus šiuo metu skaitomą knygą. Romanistės ir filosofės I. Murdoch „Jūra, jūra...“ jau ir taip yra viena mano mėgstamiausių, tad drąsiai galiu kalbėti apie skaitomą „Juodąjį princą“ kaip apie veikalą, su kuriuo kalbiesi. Jame rasite viską, ko reikia, kad šis pokalbis būtų įtraukiantis: stiprūs charakteriai ir siužetas, psichologinis trileris ir romantika, gylis ir plotis.“

Knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale www.ibiblioteka.lt.