„Bibliotekininkas renkasi“ skaityti vaizdus

Sklandžiai kalbu anglų, zulų ir vizualine kalbomis – galėsite sakyti, perskaitę šį straipsnį. Na, pirmąsias dvi rinkitės savo nuožiūra, bet trečiosios įgūdžius garantuojame.

Jaukiai besišypsančią Aidą Vėželienę galite sutikti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus erdvėse. Sutikusi pasidalyti savo mėgstamais skaitiniais (o gal šiuo atveju reiktų sakyti – „žiūriniais“?), vyresnioji redaktorė pakvietė apžvelgti ankstesnių rubrikos svečių beveik neliestas lentynas – tas, kurių autoriai kalba atspalviais ir šešėliais, niūniuoja teptukais, aikčioja fotoaparatų blykstėmis. Ir tų, kurie mums vertėjauja, kad galėtume tapti visaverčiais šio pokalbio dalyviais.

Michael Freeman, Fotografo akis: geresnės skaitmeninės fotografijos, kompozicija ir dizainas
„Turbūt dažnam sunku įsivaizduoti kelionę ar laisvalaikį be fotoaparato. Dalis žmonių tiesiog įamžina savo kasdienybę, kiti fiksuoja išraiškingus vaizdus: peizažus, urbanistiką, portretus ar naudoja fotoaparatą kaip pagalbinę priemonę idėjai, minčiai įamžinti. Visi užfiksuoti vaizdai – reikšmingi. Kartais atsitiktinis kadras gali būti išraiškingesnis nei visa virtinė fotografijų. Vienu spragtelėjimu gali atsirasti visas pasakojimas ar net romanas. Viena akimirka gali pažadinti nepamatuojamus kūrybiškumo klodus. „Fotografo akį“ aptikau netikėtai, rinkdama ir sistemindama žinias apie meno kompozicijos teoriją. Ši knyga jus išmokys vizualinės kalbos – tai tarptautinis bestseleris, kuriame išdėstytos žinios padės ne tik išmokti kompozicijos dėsnių, praplės suvokimą, bet ir atvers naujų vaizdinių raiškos galimybių ir perspektyvų. Gausūs pavyzdžiai, iliustracijos, aiškūs ir suprantami aprašymai ties kiekvienu puslapiu atveria akis vis plačiau, suvokimas kaip nušvitimas ateina savaime. „Eureka“, – šūktelėsite kaip didysis Archimedas. Rekomenduoju abi šio garsaus fotografo knygas, išleistas lietuvių kalba: „Fotografo akis“ ir „Fotografo akis: grafinis vadovas“.

Pranas Gailius. Kūryba
Sykį klaidžiojant Vilniaus senamiesčio gatvelėmis mano žvilgsnį patraukė ryškus užrašas „Pranas“. Užrašas buvo galerijos „Kunstkamera“ lange. Rodos, 2013-aisiais. Nė akimirkos nedvejojau, užeiti ar ne. Kitas užrašas skelbė: „Skambinti“. Paskambinau... Pasitikusi maloni moteris leido apžiūrėti parodą ir paliko mane vieną. Galerijoje buvo eksponuojama išeivijos menininko Prano Gailiaus tapybos paroda „Pradžios pradžia“. Tai buvo mano pirmoji pažintis su šio menininko kūryba. Išeivijos menas, deja, daugeliui vis dar nežinomas. Šis dailininko Prano Gailiaus kūrybos albumas – unikali proga susipažinti su vienu kūrybingiausių išeivijos menininkų.

Salvador Dalí, Paslėpti veidai
Salvadoro Dali romanas „Paslėpti veidai“ – vienos vaikų vasaros stovyklos vadovų dovana gimtadienio proga. Tą vasarą savanorystės pagrindais vedžiau meno edukacijos pamokėles neįgaliems vaikams. Kartais pasitaiko, kad prie tam tikrų knygų negali prisiliesti ilgus mėnesius. Ši knyga net kelerius metus vis keliaudavo su manimi į įvairias keliones, tačiau taip ir likdavo neperskaityta. Tad paskutinį knygos puslapį užverčiau tik prieš pusmetį. S. Dalí romano veiksmas vyksta 1934 m. Paryžiuje, tada persikelia į Maltą, Šiaurės Afriką, Jungtines Amerikos Valstijas ir vėl grįžta į Prancūziją. Karo akivaizdoje vaizduojamas tuometinio Paryžiaus elito gyvenimas, prabangios puotos ir apdarai. Tačiau knygos ašis – aistringa, negailestinga meilės istorija, kurioje nėra nugalėtojų. Šią istoriją, nesvarbu, ar ji vizijų meistro buvo sugalvota, ar tikra, aš prisiminsiu kaip pamoką, perspėjimą, kaip įspūdingą ir nepamirštamą rašytinį Salvadoro Dali paveikslą.

Sud. Ramutė Rachlevičiūtė, Raimundas Sližys
Dar viena knyga, besipuikuojanti mano albumų kolekcijoje, – tapytojo Raimundo Sližio meno albumas. Spalvingas, ironiškas, groteskiškas visuomenės puikybės ir tuštybės liudininkas. Tikiu, kad šie išraiškingi tapybos darbai negali palikti abejingų. Kiekvienas juose perskaitys tik jam vienam paliktą autoriaus žinutę. „Dailininkas groteskiškai vaizduoja snobiškus personažus: tuklių figūrų, kumpanosius, bejėgiškai mosikuojančius mažomis rankutėmis, bevalius žmogėnus, kuriems įdomiau vėpsoti į greta stovinčio personažo pakaušį ar į rankose laikomą papūgą, nei atsukti žvilgsnį į žiūrovą, moteris – apnuogintomis nugaromis, siauromis, aptakias figūras aptempiančiomis suknelėmis, aukštakulniais bateliais. Personažų mostai atsainūs, tingūs, žvilgsniai ir veido išraiškos – arogantiškos, apsnūdusios ir abejingos.“ (doc. dr. Jurgita Ludavičienė) Knygoje publikuojamos ne tik R. Sližio darbų nuotraukos, bet ir jo kolegų, menotyrininkų ir mokinių prisiminimai apie garsųjį menininką.“

Daugumą šių knygų galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.