Penketas, sutalpinęs dešimtuką

Sakoma, mažiau yra daugiau. Nutylima, kad tai galioja tik tuo atveju, jei visas „daugiau“ yra meistriškai sutelktas į mums pateiktą „mažiau“. Pamėginkite alkanam žmogui pakišti po nosimi šūsnį garuojančių gardėsių ir mestelėti „mažiau yra daugiau“. Nepykite, bet atsakymo drauge su jumis klausytis nenorėtume.

Knygų rijikai – visuomet alkstanti liaudis, tad užduotis saikingai atrinkti ypatingiausią literatūrą jiems nėra paprasta. Bet Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė Edita Puskunigytė iššūkio nepabūgo, nors ir pasvarstė, kad rubrikos penketukai ateityje galėtų virsti dešimtukais.

„Be klasikinių ir jau puikiai žinomų rašytojų, noriu išskirti keletą šių autorių: Leną Eltang, Sofi Oksanen, Marlen Haushofer, Toni Morrison. Savo bibliotekos taip pat neįsivaizduočiau be Michelio Houellebecqo, Johno Maxwello Coetzee, Gabrielio Garcíos Márquezo kūrybos. Iš lietuvių autorių rinkčiausi Valdo Papievio apsakymus „Žiebtuvėliai anarchistai“. Na, o mano penketukas atrodo taip:

Milan Kundera, Nemirtingumas
Skaitant dažnai atrodo, kad tai mes, skaitytojai, analizuojame kūrinius, tačiau šios knygos atveju – viskas atvirkščiai. Tai „Nemirtingumas“ mus skaito ir analizuoja, verčia permąstyti mums žinomus dėsnius, žaidžia su skaitytojo vidiniu pasauliu ir iš naujo pasveria tikrąsias gyvenimo vertybes.

Kobo Abe, Moteris smėlynuose
Romanas, neleidžiantis atsitraukti nė minutei. Meistriškai apgalvotas siužetas, herojų sukaustęs vidinės įtampos leitmotyvas – kaip ir jo aprašomas smėlis, kurį savo plaukuose, akyse ir burnoje pradeda jausti ir skaitytojas. Kūrinyje susipina kafkiška pasaulėjauta ir žmogaus egzistencinių problemų plotmė.

Jan Wolkers, Turkiški saldumynai
Sarkastiškas ir jausmingas romanas apie menininkų pasaulį septintojo dešimtmečio Amsterdame. Skulptoriaus ir dailininko J. Wolkerso pasakojimas provokuoja ir stebina savo atvirumu, užburia bohemiško gyvenimo atspindžiais.