Lietuva, meilė ir šuo

Stebuklai gali blaškytis vaizduotėje, įnoringi ir sunkiai pasiekiami. Kai kuriems jie nuo to atrodo dar stebuklingesni. Bet iš tiesų tai daugelis jų telpa kišenėje, išsislapstę po raidėmis. Kitados klasioko perduotame raštelyje sutilpdavo dienos paslaptys, o šiandien knygoje – nesuskaičiuojamos gimtos šalies ar minties gėrybės.

Šią savaitę rubrikoje „Bibliotekininkas renkasi“ svečiuojasi Roma Stabrauskienė – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vyriausioji bibliografė. Tai ji mums sufleruoja apie raidžių slėpynes: „Kai pavargsti nuo gyvenimo tempo ir technologijų, kai atsibosta buitis ir norisi kur nors išvykti, imi knygą ir persikeli į kitą pasaulį. Atrodo, kaip gera būtų pakeliauti, pažinti svetimus kraštus. Bet savas kraštas taip pat yra įdomus įvairiais kultūriniais ir etniniais turtais, todėl mėgstu skaityti apie Lietuvą, jos didžių ir mažų žmonių likimus. Viena rašytoja yra parašiusi: „...ar reikia stebuklų ieškoti toli, ar reikia galybės pinigų, kad juos rastum? Juk reikia tiek mažai – tik išsaugoti smalsumą...“

Rimantas Vanagas, Malūnininkas ir mėnuo
Atostogaudama Anykščiuose, užklydau į kapinaites. Mane sudomino kapas, aptvertas aukšta geležine tvorele, jį ženklino raudono granito skulptūrinis paminklas – gulinti atversta knyga su iškaltu įrašu: „A+A / Šeima / Zabielų / Elžbieta / mirė 1923-II-23 / Jonas / 1929-II-9 / Julė / 1944-IV-17 / Ona Zabielaitė- / Karvelienė / 1899–1955-VIII-29 / Karvelis / Jonas / 1877–1980.“ Teko girdėti, kad tai žymi anykštėnų šeima.

Tąsyk sužinojau, kad rašytojas R. Vanagas nuo 2002 m. rašo ir leidžia savo paties sumanytą, analogo šalyje neturinčią dokumentinės prozos knygų seriją – literatūrinę gimtojo Anykščių krašto žmonių likimų ir dramatiškų įvykių rekonstrukciją „Sieliai“. „Malūnininkas ir mėnuo“ – trečioji serijos knyga. Ją perskaičiusi sužinojau, kad O. Zabielaitė-Karvelienė studijavo Romos (Italija) karališkojoje Šv. Cecilijos muzikos akademijoje, dainavo Karališkajame Romos Adriano teatre. O. Zabielaitės-Karvelienės (Anos Zabello) mecosopranas buvo vertinamas kaip puikiai susiformavęs ir nepaprasto grožio. J. Karvelis su kitais dalininkais valdė ir eksploatavo malūną ir elektrinę prie Šventosios upės užtvankos Anykščiuose, buvo jos vyriausiasis tvarkytojas, taip pat turėjo lentpjūvę ir milo vėlyklą. Knygoje gausu faktų iš Antano Vienuolio-Žukausko, Bronės Buivydaitės, kitų prieškario anykštėnų kasdienybės. Joje publikuojamos iliustracijos, saugomos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, taip pat pateiktos Vytauto Landsbergio ir iš autoriaus asmeninio archyvo.

Graži ta mūsų Lietuva, gražūs miesteliai, gražūs žmonės!

Gabriel García Márquez, Meilė choleros metu
Dar vienas kūrinys apie amžiną meilę. Pritariu britų rašytojai Mary Wesley, pasakiusiai, kad tai – puikiausia ir ypatingai jaudinanti knyga, kurią gali skaityti ir skaityti, kaskart vėl patirdamas malonumą, kokį teikia tikra klasika.
 
Manau, daug kam patiktų romanas apie ištikimą ir ištvermingą meilę, apie pusšimtį kantraus laukimo metų. Ypač patiko autoriaus požiūris, bylojantis, kad tikrai meilei nesvarbūs senstančio kūno pokyčiai, ji įmanoma ir tada, kai Romeo ir Džiuljetai aštuoniasdešimt metų. Romano tekstas tiek turtingas to meto gyvenimo būdo, gamtos, žmonių santykių aprašymų, kad retsykiais pats siužetas tampa ne toks ir svarbus.
 
Mano vidiniam pasauliui priimtinas rašytojo požiūris į gyvenimą, štai pora jo frazių: „Gali būti, kad šiame pasaulyje tu – tik žmogus, bet kam nors tu – visas pasaulis“; „Tikras draugas – tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį.“

John Grogan, Marlis ir aš
Negaliu nepasiūlyti knygos apie gyvūnus, nes juos myliu ir pati auginu. „Marlis ir aš“ – tai istorija apie geraširdį ištikimą šunį, kuris, nepaisant visų išdaigų ir nuotykių, suteikia šeimai gyvenimo pilnatvę, moko būti geresnius, suprasti svarbiausius dalykus gyvenime. Perskaičius šią knygą, man, kaip šuns savininkei, tapo lengviau įveikti keblumus, patiriamus auginant gyvūną. Marlio istorija turėtų patikti ir dar neapsisprendusiems įsigyti augintinį.“