Susitikę kasdienybėje

Šios savaitės rubrika kviečia susitikti ten, kur stojame į akistatą su realybe – žodyje, vaizde, garse. O kur realybė tirščiausia, dažniausiai susiduria visi trys. Čia jūsų šiandien laukia Renata Surovec, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Ryšių su visuomene skyriaus vadovė.

„Per festivalio „Kino pavasaris“ savanorių atranką manęs paklausė: „Koks yra jūsų mėgstamiausias kino režisierius ar labiausiai patikę filmai?“ Šio klausimo tikėjausi, bet tą sekundę galvoje įvyko sprogimas – atsakymo nebuvo. Matyta tiek daug, kad išskirti geriausius, neįmanoma: skirtingi žanrai, skirtingi gyvenimo etapai, vidiniai sutapimai filmus sudėlioja į tam tikrus stalčiukus, kuriuos vienareikšmiškai vertinti sunku. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie knygas. Vienas ar kitas jų sąrašas gali pasirodyti banalus ar nuvalkiotas, bet kiekvienos knygos „žinutę“ kiekvienas išgyvename savaip.

Knygose, filmuose, spektakliuose – susitikti galime visur, kur vienaip ar kitaip pasakojama apie realybę. Manęs niekada nedomino fantastika. Tiesa, kiek meluoju, – „Haris Poteris“ ir „Žiedų valdovas“ – šios taisyklės, kuri kviečia mane domėtis tuo, kas paprasta, tikra, apčiuopiama, atpažįstama kasdienybėje, išimtys.

Dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“, rež. Mindaugas Survila
Visiems nepatogi tema – benamiai. Kiekvienas, praeidamas pro šalį, juos pastebi, bet mažai kas įsivaizduoja tų žmonių rutiną. Šio filmo herojai – sąvartyno gyventojai. Atskleidžiamas jų gyvenimo būdas, dienos ritmas, švenčiamos šventės ir kasdienės problemos. Filmas jautrus, tačiau netampo tavo ašarų liaukų ir neverčia jaustis beširdžiu, jei kartais iš seanso išeitum nesusigraudinęs. Toks jausmų kutenimas vis dar populiarus, bet džiaugiuosi, kad šiame filme jo išvengta – efektas pasiekiamas natūraliai.  Labai laukiu pasirodant ir naujausio šio režisieriaus darbo – dokumentinio filmo apie seno miško gyventojus „Sengirė“.

Meninis filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“, rež. Algimantas Puipa
Jurga Ivanauskaitė, Ragana ir lietus
Prastai vertinamas, daug neigiamų recenzijų sulaukęs filmas, kuriame daug kas, o gal ir viskas, paaiškinta ir sukramtyta, dominuoja šiek tiek banali moters tema. Pats A. Puipa minėjo, kad tai – filmas apie moteris, išdrįsusias užminti ant vyro šešėlio. Tai nuskambėjo skandalingai ir intriguojančiai. Pradėjau nuo filmo antireklamos, bet turiu pasakyti, kad visi neigiami vertinimai neatsvėrė gero man palikto įspūdžio, tad rekomenduoju pažiūrėti ir įvertinti patiems. Filmas nuvedė užduoties pačiai sau link – perskaityti bent vieną Jurgos Ivanauskaitės knygą.  Pirmas eilėje – romanas „Ragana ir lietus“, kadangi filmas pastatytas būtent jo ir dar kelių kitų garsiosios rašytojos knygų motyvais. Pasirodo, „Ragana ir lietus“ – ne mažiau skandalinga nei filmas. Kai pasirodė pirmasis leidimas, Lietuvoje dvi savaites drausta jį pardavinėti.

Erich Maria Remarque, Juodasis obeliskas
Vienas linksmiausių E. M. Remarque’o romanų. Pilnas ironijos – vien faktas, kad karo veteranai prekiauja kryžiais ir antkapiais, šiek tiek sarkastiškas ir juokingas, ypač – šalį draskančios sveiku protu nesuvokiamos infliacijos kontekste. Pagrindinis herojus blaškomas daugybės klausimų, skęsta savęs paieškose.

Šiuo atveju itin sunku išskirti vieną veikalą, nes skaitydama E. M. Remarque’o kūrybą mėgaudavausi tekstu iki aušros, iki paskutinio puslapio. Kiekviena knyga pažadindavo ir ašaras, ir juoką, ir ilgesį. Labai ilgiuosi tokio skaitymo, tokio autoriaus pajautimo. Ypač žaviai E. M. Remarque’as nagrinėja pagrindines žmogiškąsias vertybes. Tikriausiai kiekvienas yra skaitęs jo garsiausią knygą „Vakarų fronte nieko naujo“ – labai rekomenduoju pažiūrėti jos ekranizaciją, 1930 m. pastatytą garsaus režisieriaus Lewiso Milestone’o. 

Anton Čechov, Žuvėdra
Rusų dramaturgo pjesė „Žuvėdra“ skaityta ir matyta ne kartą, taip pat pažįstama daugeliui. Asmeninės personažų dramos, išgyvenimai ir likimai, šeimos santykiai – čia randu save. Visada domino santykių analizės, šeimos įtakos asmenybės formavimuisi, asmeninių krizių temos. Dar labiau pjesę padeda išgyventi Oskaro Koršunovo to paties pavadinimo spektaklis. Sėdėdama teatro salėje nebeskyriau, ką stebiu: ar tai tikras gyvenimas, ar personažai, atgyjantys čia, šalia mūsų, ar pati esu viena iš jų.

Jurga Vilpišauskaitė, Du miestai ir sala
Ši knyga patiks visiems keliautojams ir tiems, kurie nori kasdienybę paversti maža kelione į Niujorką, Madridą ar Balį. Kitokios kelionės ir pažintis su skirtingomis kultūromis. Smagu skaityti apie vietas, kuriose buvai, ir suprasti, kad turistaudamas daug ką praleidai pro akis.

Truputį žvilgterėjome į Europą, Rytus ir Vakarus, o jei norite patirti Pietus – kviečiu žiūrėti dokumentinį filmą apie roko grupę „The Rolling Stones“ ir jų turą po Pietų Ameriką (angl. The Rolling Stones Olé Olé Olé!: a Trip Across Latin America). Puiki muzikinė kelionė po skirtingų šalių kultūros sankirtas, smagi britų grupės muzika ir betarpiškas pozityvumas: juokiausi, lingavau, dainavau ir verkiau. 

Be pavadinimo: nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos
Paskutinis realybės pliūpsnis. Nelabai galiu rasti daugiau žodžių, kaip tik primygtinai rekomenduoju. Būtina perskaityti pačiam – kiekvienam – ir perduoti kitam.“