F218, 37 saug. vnt., 1943-1959. Autografai, autografuoti mašinraščiai, mašinraščio kopijos, spaudiniai su rankraštiniais prierašais. Lietuvių, anglų k.
Fondo sudarytojas – Leonas Prapuolenis – ekonomistas, visuomenės ir pasipriešinimo kovų veikėjas, g. 1913.VI.9 Daugėlaičiuose, Vilkaviškio aps., m. 1972.VII.23 Čikagoje, JAV. 1933 m. baigė Kybartų “Žiburio” gimnaziją, 1936 m. Karo mokyklą leitenanto laipsniu, 1939 m. – Prekybos institutą Klaipėdoje. Ateitininkas nuo 1931 m., Kybartų ateitininkų kuopos pirmininkas, 1937-1939 m. Prekybos instituto studentų korporacijos “Gintaras” pirmininkas. 1939 m. pabaigoje drauge su dr. Adolfu Damušiu, dr. Pranu Padalskiu ir kt. įsteigė cheminių gaminių fabriką “Gulbė”, buvo jo direktorius. Prasidėjus sovietinei okupacijai, perėjo į pogrindinę veiklą. Vienas Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) iniciatorių ir steigėjų, 1941 m. Birželio sukilimo vadas, paskelbęs per Kauno radiją apie Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Vokiečiams uždraudus LAF, 1941 m. lapkričio 27 d. Leonas Prapuolenis buvo gestapo suimtas ir išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą. Lietuvos pasiuntinio Kazio Škirpos pastangomis 1942 m. balandžio 2 d. iš lagerio paleistas ir išsiųstas į pietų Vokietiją ypatingai policijos priežiūrai. Nepaisydamas daudimų dalyvavo Lietuvių fronto (LF) veikloje rengiant programinius dokumentus, aptariant pasipriešinimo veiklos strategiją. 1944 m. rudenį buvo atvykęs į Lietuvą, įsijungė į Vanagų kovos dalinių Rietavo miškuose vadovybę bei dalyvavo Rietavo pasitarime, svarsčiusiame tolesnius Lietuvių fronto veiklos antrosios sovietų okupacijos metu planus. 1944 m. spalio mėn. Leonas Prapuolenis išsiųstas ryšininku į Vakarų Europą. Kurį laiką gyveno Austrijoje, 1945 m. balandžio mėn. persikėlė į Šveicariją ir čia buvo Bendro Amerikos lietuvių fondo (BALF) atstovybės sekretoriumi. Tarybų Sąjungai antrą kart okupavus Lietuvą Leonas Prapuolenis liko gyventi Vokietijoje, toliau dalyvavo politinėje veikloje. 1950-1955 m. jis ir toliau buvo BALF‘o įgaliotiniu ir lietuvių atstovu prie prancūzų karinės valdžios pabėgėlių reikalams, nuo 1951 iki 1952 m. rugpjūčio mėn. – oficialus Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovas VLIK‘e, 1952-1955 m. – Europos lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio vicepirmininkas. 1955 m. Leonas Prapuolenis persikėlė į JAV ir apsigyveno Čikagoje. 1958-1959 m. jis Čikagos apygardos Lietuvių fronto bičiulių valdybos pirmininkas, nuo 1959 m. JAV ir Kanados vyr. valdybos narys ypatingiems reikalams ir Lietuvių fronto bičiulių tarybos narys. Leonas Prapuolenis bendradarbiavo nepriklausomos Lietuvos ir rezistencinėje spaudoje, 1948-1955 buvo nuolatiniu „Draugo“ korespondentu Vakarų Vokietijoje.
Leonas Prapuolenis, būdamas Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovu Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, surinko ir išsaugojo dalį VLIK‘o organizacinės dokumentacijos, komiteto ir jo Vykdomosios tarybos narių korespondencijos.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas – 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų įkurtas bendras rezistencijos centras ir vienintelė aukščiausia institucija tautos teisėms ginti bei rūpintis nepriklausomos Lietuvos atstatymu. Lietuvos gyventojams informaciją apie savo veiklą ir ateities planus VLIK‘as sėkmingai platino per organizacijos leidžiamus laikraščius, atsišaukimus, trumpų bangų radijo siųstuvus. 1944 m. balandžio-birželio mėnesiais surengti gestapo areštai suardė VLIK‘o organizaciją Lietuvoje. Numačius neišvengiamą naują Tarybų sąjungos okupaciją, likę komiteto nariai perdavė visus įgaliojimus Vokietijoje reziduojančiai delegatūrai (Mykolas Krupavičius, Rapolas Skipitis, Vaclovas Sidzikauskas). 1944 m. VLIK‘as veikė Berlyne, nuo 1945 m. kovo mėn.- Viurcburge, Roitlingene, nuo 1955 m. – Niujorke (JAV). Komiteto pirmininku nuo 1945 m. birželio 15 d. iki 1955 m. lapkričio 27 d. buvo prel. Mykolas Krupavičius.
Suformuotame fonde saugomi dokumentai yra susiję su Leono Prapuolenio gyvenimu Vokietijoje bei veikla VLIK‘e 1947-1955 m., taip pat dalis VLIK‘o organizacinės dokumentacijos, komiteto ir jo Vykdomosios tarybos narių korespondencijos.
Leono Prapuolenio laiškų ir lietuviškųjų išeivijos organizacijų fondo dokumentai pirkti 2009 m. iš privataus asmens – V. Ramonio. Pirkimo sąskaitos Nr. TR-1363 (2009-01-26).
Dokumentų fondas sutvarkytas 2011 m.
Fondo stovis geras.
Fondo sudėtis
1.Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau VLIK‘as) veiklos dokumentai (1950-1952):
1.1.VLIK‘o organizacinė dokumentacija – komiteto ir jo organų nuostatai, darbo taisyklės; Kontrolės komisijos dokumentai; komiteto pajamų-išlaidų sąmatos; rezoliucijų ir kt. pareiškimų projektai; posėdžių dienotvarkės ir protokolai (2); įgaliojimas Leonui Prapuoleniui.
1.2. Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovo VLIK‘e Leono Prapuolenio informaciniai pranešimai apie komiteto ir Vykdomosios tarybos darbą; 1953 m. rugsėjo 1 d. VLIK‘o posėdį; komiteto pirmininko pavaduotojo Petro Karvelio pareiškimą; t.p. Leono Prapuolenio telegramų komiteto nariams nuorašai, pastabos ir smulkūs užrašai.
1.3. VLIK‘o ir Vykdomosios tarybos narių korespondencija – Juozo Brazaičio laiškas Jonui [Griniui?]; Juozo Brazaičio (1) susirašinėjimas su Kaziu Pakštu (1); Jono Griniaus pasiūlymas VLIK‘o pirmininkui; Jono Griniaus ir Zenono Ivinskio laiškas Petrui Karveliui; Antano Maceinos (1) ir Vytauto Vaitiekūno (3) laiškai VLIK‘o nariams.
2. Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovo VLIK‘e Leono Prapuolenio straipsniai,
pranešimai (1951-1953):
Straipsniai ir pranešimai apie VLIK‘o ir Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio santykius: „Jei ne pro duris, tai pro langą“, „Blunkantis mitas“, „Lozoraitinis reikalas VLIKE“, „Lietuvos Atstovybės reikalu prie vokiečių Federalinės vyriausybės Bonnoje“, apie situaciją komitete 1952 metais: „Ar yra galima VLIK‘o reforma?“, „ Kas yra galima VLIK‘o reforma“, „Pasikalbėjimas su Lietuvos fronto ir Lietuvių vienybės sąjūdžio įgaliotiniais Europoje prof. Zenonu Ivinskiu ir Leonu Prapuoleniu“.
3. Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovo VLIK‘e Leono Prapuolenio korespondencija
(1943-1959):
3.1. Leono Prapuolenio laiškai (1947-1955). Adresatai: Juozas Brazaitis (47), Mykolas Krupavičius (10), Vytautas Vaitiekūnas (19), bendri laiškai Juozui Brazaičiui ir Vytautui Vaitiekūnui (22), VLIK‘o vadovams ir nariams: Juozui Brazaičiui, Adolfui Damušiui, Jonui Griniui, Zenonui Ivinskiui, Antanui Maceinai, Vytautui Vaitiekūnui (8).
3.3. Laiškai Leonui Prapuoleniui (1943-1959) – siuntėjai: Juozas Brazaitis (49), Petras Karvelis (1), Jonas Kavaliūnas ir Juozas Meškauskas (1), Mykolas Krupavičius (40), Leonardas Šimkus (1), Vytautas Vaitiekūnas (26), Dick Williams (1), kolektyviniai bendražygių ir bičiulių laiškai (2).
