F230, 30 saug. vnt. (1846-[1967]), autografai, rankraščiai, spaudiniai su rankraštiniais įrašais, nuotraukos. Vokiečių, lietuvių kalbomis.
Fondo sudarytojas: Aleksandras Teodoras Kuršaitis (g. 1857 10 02, Kretinga – m. 1944 08 17, Kiefersfelden, Vokietija) – Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, kalbininkas. Dėdės, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Frydricho Kuršaičio remiamas baigė Frydricho kolegiją ir Karaliaučiaus universitetą. Studijavo vokiečių, graikų, lotynų ir lietuvių kalbas. Baigęs universitetą atliko pedagoginę praktiką Įsruties gimnazijoje, nuo 1882 m. iki 1922 m. dirbo mokytoju Tilžės gimnazijoje, vadovavo Lietuvių kalbos seminarui. 1901-1902 m. redagavo ir papildė Erdmanno Juliaus Schiekoppo lietuvių kalbos gramatikos antrąjį leidimą, 1911-1913 m. parengė mokomąją trijų dalių knygelę „Lietuviški skaitiniai“, 1913 m. Hugo Šojui padėjo išleisti jo surinktų lietuvių liaudies pasakų rinkinį „Pasakos apie paukščius“, išvertė tekstus į vokiečių kalbą, sudarė žodynėlį. A. Kuršaitis buvo aktyvus Mažosios Lietuvos visuomenės ir spaudos darbuotojas, Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje narys ir pirmininkas, Prūsijos senovės draugijos „Prussia“ narys, 1900 m. pats įsteigė „Luizės“ draugiją, kuri išleido A. Kuršaičio išverstą į lietuvių kalbą Augusto Kluckhohno knygelę „Luizė, Prūsų karalienė“, 1905 m. Tilžėje pastatė etnografinį muziejų – tipišką lietuvininkų sodybą, kurioje buvo eksponuojami Mažosios Lietuvos buities reikmenys, audiniai, siuviniai bei mezginiai. Yra parengęs straipsnių ir pranešimų lietuvių literatūros, kalbotyros, tautosakos, etnografijos, kultūros istorijos, įvairiomis Mažosios Lietuvos viešojo gyvenimo temomis. Svarbiausias Aleksandro Kuršaičio darbas buvo lietuvių-vokiečių kalbų žodyno rengimas. Nuo 1906 m. jis nuosekliai dirbo šioje srityje, medžiagą žodynui rinko virš trisdešimt metų. Šis keturių tomų veikalas – „Litauisch–deutsches Wörterbuch. Thesaurus linguae Lituanicae“ – buvo išleistas jau po autoriaus mirties 1968–1973 m. Göttingene Aleksandro Kuršaičio sūnaus pastangomis. Į žodyną pateko abiejų Frydricho Kuršaičio žodyno dalių medžiaga ir gausūs paties A. Kuršaičio papildymai, kurie buvo surinkti iš įvairių žodynų, raštų, periodikos leidinių ir gyvosios kalbos.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka A.T. Kuršaičio dokumentus įsigijo 2020 m. iš UAB Dailės galerijos „Klasika“ (2020 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis TR-763 ir 2020 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis TR-936), gavusi finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos (programos projektas: Lituanistinių rankraštinių ir spausdintinių dokumentų įsigijimas).
Fondo būklė gera.
Fondo sudėtis:
Asmens ir oficialūs dokumentai (1878-1934). Karaliaučiaus universiteto studento registracijos knygelė (1876-1880), Rytų Prūsijos provincijos mokyklų kolegijos raštas apie stipendijos skyrimą (1876), tarnybos Prūsijos kariuomenėje lapas (1878), Filologijos mokslų studijų baigimo Karaliaučiaus universitete pažyma ir jos nuorašas (1881), pakartotinė mokslų baigimo pažyma ir skyrimas mokytoju į Įsruties gimnaziją (1882), Rytų Prūsijos provincijos mokyklų kolegijos raštai: informavimas apie ketinimus A. Kuršaitį skirti Tilžės gimnazijos mokytoju ir paskyrimo dokumentas (1882), įgaliojimas pavaduoti gimnazijos direktorių (1883), pranešimas apie 4-osios klasės tarėjo rango suteikimą (1900), A. Kuršaičio kelioninis pasas (1934).
A.T. Kuršaičio rankraščiai (1878-1919). Studijų Karaliaučiaus universitete užrašai: konspektas apie IX a. epinę poemą senąją saksų kalba „Heliand“ (1878), profesoriaus Liudwig‘o Friedländer‘io klasikinės filologijos paskaitų konspektai (1878-1879), lietuvių liaudies laidotuvių raudos vertimas į vokiečių kalbą (tarp 1882 ir 1922), Litauische Sprachlehre und Übungsbuch – lietuvių kalbos pamokų ir pratybų sąsiuvinis (1919), Schlüssel zur Litauischen Sprachlehre – užduotys lietuvių kalbos pamokoms (1919), užrašai lietuvių ir vokiečių kalbomis (b.d.).
Korespondencija (1848-1944). Laiškai adresuoti pamokslininkui Kuršaičiui (spėjama, A. Kuršaičio dėdei Frydrichui Kuršaičiui (1806-1884)): dr. Köchler‘io (1848) ir Prūsijos provincijos Karališkosios konsistorijos (2, 1848 ir 1857), A. Kuršaičio laiškai sutuoktinei Juttai Kretchmer iš Vilniaus (2, 1919). Laiškai Aleksandrui Kuršaičiui. S i u n t ė j a i: Konrad Burdach (1, 1930), Jurgis Gerulis (1, 1932), Adolf Moller (pas. Müller) (1, 1900), kvietimas į Karaliaučiaus universiteto 400 metų jubiliejaus iškilmes (1944).
Kiti dokumentai (1846-[1967]). Trys pavieniai rankraščiai, priskirtini vienam iš Kuršaičių (1846-1857), lietuvių kalbos kursų užduotys, moksleivių sąrašas su vertinimais (1880-1881), Juttos Kretschmer atminimų knygelė (1905-1916), Kuršaičių šeimos nuotraukų rinkinys (1912-[1967]), balta keramikinė lentelė su metalo apvadu nuo kabineto durų su užrašu „Prof. A. Kurschat“ (20 a.pr.).
