Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
Naujienos iliustracija 2023 m. gruodžio 20 d.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje – disko vinilo plokštelių ekspozicija

Artėjant didžiosioms šventėms, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius kviečia likusius 2023-iuosius ir artėjančius Naujuosius paminėti disko ritmu.

Disko muzikos ir subkultūros šaknys – praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje JAV miestų naktinio gyvenimo muzikinėse scenose. Daugumai puikiai žinomi ABBA, Gloria Gaynor, „Bee Gees“, „Boney M“, Donna Summer, Grace Jones ir daugelis kitų šios muzikos vėliavnešių šiandien jau legendos.

Vėliau kito tiek paties žanro, subkultūros populiarumas, tiek jį veikiančios kultūrinės, muzikinės įtakos ir paties muzikinio judėjimo sociokultūrinis vaidmuo. Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį JAV sumažėjo disko populiarumas, bet paradoksaliai šis žanras itin išpopuliarėjo Italijoje ir kai kuriose Europos šalyse, o ypač – Indijoje, Viduriniuose Rytuose, kur disko elementai buvo integruoti į folklorą, kaip antai arabišką ghazal ir pilvo šokius. Disko ilgainiui tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu elektroninei šokių muzikai, house, hiphopui, new wave, dance punk, post disco. Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio šis stilius buvo keletą kartų atgimęs, disko muzikos įtaka vis dar stipri Amerikos ir Europos popmuzikai. Atgimimas prasidėjo šio amžiaus antrojo dešimtmečio pradžioje, itin išpopuliarėjo 2020-aisiais.

Peterio Shapiro knygoje apie disko muzikos istoriją ir raidą „Turn the beat around. The Secret history of Disco“ (2005) įdomiai, su humoru ir taikliai užsimenama apie disko muzikos vietą, reikšmę ir aktualumą: „Kaip ir hiphopas, disko galėjo gimti Niujorke, bet šiomis dienomis tai tiek europietiška, kiek socialinės gerovės programos ir daug angliavandenių turinčios dietos. Disko gali būti įstrigęs tarp dviejų pasaulio vizijų – utopinės, bendruomeniškos svajonės ir kandaus cinizmo, kur svarbu tik pinigai, bet, pagaliau, disko buvo ir yra labiau susijęs su bendryste, malonumu ir laisvalaikiu, nei darbu, labiau susijęs su šokių aikštelės atmosfera negu netikrais scenos stabais. Tai buvo, kaip Danny Wang apibrėžia, laikas, kai bet kas ir viskas galėtų būti sujungiama po keturių ketvirtinių metro vėliava, kai muzika buvo vis dar apie smagumą ir malonumą, o ne apie išlikimą“.

Tad dalinamės Nacionalinės bibliotekos lobynuose saugomais vinilinių plokštelių įrašais.

1. The Spinners. „Labor of Love“ (1981)
Studijinis amerikiečių soulo ir disko grupės The Spinners albumas, išleistas „Atlantic Records“ įrašų kompanijos. Po trumpo eksperimentinio disko laikotarpio grupė grįžo prie Filadelfijos soulo muzikos ištakų – nuo šios grupė ir pradėjo veiklą.

 

2. Meco. „Encounters of Every Kind“ (1978)
Įdomus disko ir funky grupės Meco albumas, išleistas po debiutinio „Star Wars and Other Galactic Funk“, įkvėpto garsiojo fantastinio filmo „Žvaigždžių karai“ siužetų. „Encounters of Every Kind“ – muzikinė disko kelionė per laiką, sustojant dinozaurų eroje, senovės Romoje, viduramžių Anglijoje, senuosiuose Vakaruose, XX a. trečiojo dešimtmečio Čikagoje ir kituose laikmečiuose.

 

3. Newton Family. „Marathon“ (1980)
Išskirtinio turbūt garsiausios vengrų disko ir pop grupės Neoton Familia (kai kuriose šalyse vadinama Newton Family) albumo angliška versija. Daina „Don Quijote“ tapo didžiausiu grupės hitu Vengrijoje ir Japonijoje, pateko į top penketą Ispanijoje, Brazilijoje ir Filipinuose, Danijoje ir Vokietijoje – tarp 40 populiariausių. Albumas „Marathon“ buvo geriausiai parduodamas Vengrijoje, išleistas devyniose šalyse, tarp jų Vokietijoje, Ispanijoje, Danijoje, Brazilijoje ir Filipinuose. Albumo pagrindinė daina „Marathon“ tapo labiausiai atpažįstamu grupės kūriniu.

 

4. Cool Fever. „From Disco Jazz to Jazz House“ (1997)
Italijoje išleistame albume skamba dešimties džiazo, funky, disko, lotynų džiazo grupių The Bucketheads, The Players Association, Groove Collective, Brass Construction, Ohm Guru, Jeraldo Daemyono, Earth, Wind & Fire, Tres Amigos, Dreamlovers, Typhorns

 

5. Boney M. ,,Belfast / Plantation boy“ (1977)
Turbūt nereikia pristatyti disko legendų Boney M. Antras singlo formatu išleistas vinilas iš tų pačių metų albumo ,,Love For Sale“. „Belfast“ buvo pirmas Boney M singlas, jame skamba pagrindinis vokalas Marcia Barrett. Tuo metu tai buvo ketvirtas klausomiausias disko kūrinys Vokietijoje, išliko populiarus grupės gyvų pasirodymų šou, buvo perrašytas kaip Marcia’os Barrett solinis jos albume ,,Come Into My Life“.

 

6. Donna Summer. ,,Once upon a time“ (1977)
Pirmas dvigubas, šeštas studijinis amerikiečių disko divos Donnos Summer albumas per muziką pasakoja šiuolaikinės Pelenės istoriją. Išleistas užėmė 26 vietą JAV „Billboard 200“ sąraše, 24-ą – Jungtinės Karalystės klausomiausių albumų sąraše. Na, o 1-ąją vietą –disko albumų kategorijoje.

 

Kviečiame apsilankyti Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (V a., 508 kab.), pasiklausyti šių bei kitų nuotaikingų, ryškių, lengvų atlikėjų, persikelti į XX a. trijų paskutinių dešimtmečių ritmus ir akimirką nerti į nuotaikingą disko muziką.

Skaitykla dirba pirmadienį – penktadienį 8–21 val., šeštadienį – sekmadienį 10–18 val.

Gražių švenčių, smagaus klausymo.