2024 m. sausio 29 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2024 m. 1-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje apie savo gerus darbus pasakoja Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausiasis bibliografas-tyrėjas dr. Tomas Petreikis.

Karštas klausimas. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto vienų metų komunikacijos ir informacijos papildomųjų studijų antras semestras papildytas Bibliotekininkystės ir dokumentų valdymo moduliu. Fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Ingrida Girnienė, Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros docentė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė ir šio modulio kuratorė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė dr. Laura Juchnevič pasakoja, ar sulaukta susidomėjimo šiomis studijomis ir ko galima iš jų tikėtis. Parengė Vaiva Markevičiūtė.

Tyrimai. 2022 m. pab.–2023 m. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vykdytas empirinis kokybinis tyrimas „Bibliotekininko profesijos samprata: tradicijos ir kaita“. Juo siekta užfiksuoti, kaip šiais laikais savo profesiją vertina A. Mickevičiaus bibliotekos bibliotekininkai bei kiti jos specialistai. Rezultatus aptaria Aušra Gudavičiūtė.

Tema: senjorų užimtumas. Siekiant mažinti socialinę pagyvenusių asmenų izoliaciją, ieškoma būdų, kaip išlaikyti deramą senjorų vaidmenį šiuolaikinės visuomenės gyvenime. Metų pabaigoje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė senjorų užimtumui skirtą diskusiją, kurioje dalyvavo savo veiklą šiai amžiaus grupei skiriančių organizacijų atstovai. Kodėl vienos veiklos patraukia tikslinės auditorijos dėmesį, kitos – ne, kaip bibliotekos galėtų prisidėti prie pensinio amžiaus žmonių laisvalaikio? Diskusijos dalyvių mintis apžvelgia Gretė Binkauskaitė.

Šiandien aktualu. Lietuvos viešosiose ir akademinėse bibliotekose iš esmės nėra knygų viršelių papildomos apsaugos praktikos. Ši aplinkybė tapo pretekstu aštuoniose šalies viešosiose bibliotekose imtis praktinio tyrimo, kuris padėtų nustatyti, kokį poveikį išduodamų knygų ilgaamžiškumui daro viršelio laminavimas apsaugine plėvele. Eksperimento tarpinius rezultatus pristato Vytautas Adomaitis.

Nauji leidiniai. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos iniciatyva praėjusių metų pabaigoje išleista pirmoji šalyje grožinės literatūros knyga lengvai suprantama lietuvių kalba suaugusiesiems – „Mano vardas yra Marytė“, Alvydo Šlepiko to paties pavadinimo romano adaptacija. Apie šio tipo leidinio rengimo procesą, jame dalyvavusius specialistus pasakoja Inesa Rinkevičiūtė.

Tyrėjui įdomu. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma rašytojos Ievos Simonaitytės asmeninė biblioteka, jos analizė padeda suprasti rašytojos pasaulėžiūrą, interesus, atskleidžia kūrybos laboratoriją, parodo ryšius su kitais kūrėjais, mokslo ir kultūros veikėjais. Šiame straipsnyje dr. Arida Riaubienė kviečia pasklaidyti kartu su kitomis Simonaitytės bibliotekos knygomis išlikusį daugiau kaip prieš 50 metų išleistą „Vilniaus miesto telefono abonentų sąrašą 1971 metams“. Kuo šis leidinys galėtų būti naudingas tyrėjams?

Sukaktys. 90-mečio proga Kristina Darulienė kviečia prisiminti vieną ryškiausių lietuvių abstrakcionizmo pradininkių Kazę Zimblytę (1933–1999). Ji – viena pirmųjų menininkių, XX a. 7-ojo dešimtmečio priešaušryje pradėjusi rengti akcijas bei performansus, kūrusi koliažus, asambliažus, tapyboje ėmusi naudoti mišrias technikas, purškiamus dažus. Su piešiniais derinami dailininkės kurti tekstai šiais laikais leidžia traktuoti ją kaip tarpdisciplininio moderniojo meno atstovę.

Žmogus ir laikas. Lietuvoje ir pasaulyje minint Vilniaus 700 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kvietė į parodą „Poetinis Vilniaus žodynas“. Parodos rengėjai lankytojus drąsino prisidėti prie bendro vyksmo ant popieriaus ritinio užrašant įsimintiniausias eilutes Vilniui arba apie Vilnių, atrastas skaitant poeziją, klausantis dainų, arba patiems imtis kūrybos. Apie šį bendrą kūrinį pasakoja Valda Budreckaitė.

Užsienyje. Dar neseniai žmonės, negalintys skaityti įprasto spausdinto teksto, leidinius galėdavo gauti tik iš specialiųjų bibliotekų. Per pastaruosius 50 metų šios bibliotekos sparčiai transformuojasi ir yra vis labiau įtraukiamos į viešųjų bibliotekų veiklą. Remdamasis Vokietijos skaitymo be kliūčių centro „DZB lesen“ Leipcige ir Suomijos „Celia“ bibliotekos Helsinkyje istoriniu kismu bei šiandiene veikla, Ignas Vyšniauskas apžvelgia viešųjų bibliotekų vaidmenį užtikrinant paslaugų prieinamumą visiems skaitytojams.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Siūlome naujieną – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti metinę PDF varianto prenumeratą.

Spausdintinį žurnalą taip pat galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Viršelyje

Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės, XIX a. vid. Piešinio autorius Michael Elvyro Andriolli, litografijos autoriai Eugène Cicéri ir Philippe Benoist (fragmentas). Iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rinkiniai