2024 m. balandžio 22 d.

Knygų ekspozicija filosofo Imanuelio Kanto 300-osioms gimimo metinėms

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta vokiečių filosofo Imanuelio Kanto (Immanuel Kant, 1724 04 22–1804 02 12) knygų ekspozicija.

Šiais metais pasaulis mini garsaus mąstytojo Imanuelio Kanto 300 metų jubiliejų. Lietuvos Respublikos Seimas šią sukaktį pažymi kaip minėtiną.

Imanuelis Kantas – baltų kilmės Prūsijos filosofas, vokiečių klasikinės filosofijos pradininkas, tyrinėjęs, dėstęs ir rašęs apie filosofiją, antropologiją, epistemologiją. Kantų šeimą siejo ryšiai su Klaipėda – čia gyveno net trys Kantų giminės kartos (prosenelis Richardas Kantas, senelis Hansas Kantas, tėvas Johnas Georgas Kantas) ir vertėsi tų laikų populiariu balniaus amatu. Pats filosofas niekada nebuvo atvykęs į Klaipėdą. Gimė Karaliaučiuje (Kionigsberge) protestantų pietistų šeimoje, neteikusioje reikšmės religiniams ritualams, bet daug dėmesio skyrusioje žmogaus dorovei ir moralei. Kantų šeimą globojęs pastorius Francas Šulcas pastebėjo, kad aštuonmetis Imanuelis, nors ir silpnos sveikatos, yra labai protingas berniukas, tad pakvietė jį mokytis savo vadovaujamoje valstybinės gimnazijos Frydricho kolegijoje (Collegium Fridericianum). Čia jis mokėsi aštuonerius metus, o būdamas 16 metų įstojo į Albertiną – Karaliaučiaus universitetą. Finansiškai padėjo vienas iš motinos giminaičių, be to, ir pats Imanuelis vertėsi privačiomis pamokomis, kad galėtų susimokėti už mokslą. Universitete I. Kantas mokėsi septynerius metus, tačiau magistro darbo neapsigynė. Po studijų universitete dirbo privačiu mokytoju Jučiuose, netoli Gumbinės. Čia jis susipažino su lietuvininkų gyvenimu, susidomėjo mūsų tautos tradicijomis, kultūra. Vėliau mokytojavo dvare prie Osterodės (dabar Ostruda, Lenkija). Dar vėliau – grafo Kaizerlingo šeimoje. Tai buvo senos kilmingos Europos giminės atstovai intelektualai. Mokytojaudamas I. Kantas užsiėmė ir moksline veikla. 1754 m. grįžęs į Karaliaučių, po metų įteikė universitetui magistro disertaciją ir įgijo daktaro (magistro) laipsnį. Vėliau perėjo habilitacijos procedūrą ir jam buvo suteiktas privatdocento (neetatinio dėstytojo) vardas. Nuolatinę – logikos ir metafizikos profesoriaus – vietą gavo tik po 16 metų. Albertinoje I. Kantas dėstytojavo 40 metų. Dėstė logiką, metafiziką, gamtos mokslą, matematiką, fizinę geografiją, etiką ir matematiką. Dukart po metus ėjo rektoriaus pareigas. I. Kantas savo gyvenimą susiejo su Karaliaučiaus universitetu ir šiuo miestu. Garsėjo punktualumu ir sėslumu – niekada iš Karaliaučiaus taip ir neišvyko. Mirė 1804 m. vasario 12 d., palaidotas pačiame miesto centre – prie katedros. 1924 m. pastatytas I. Kanto memorialas-kolonada.

Didysis I. Kanto kūrinys „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft, 1781, lietuvių kalba 1982, 1996, 2013) skirtas pažinimo teorijai. Šio veikalo pagrindinės mintys trumpiau, populiariau išdėstytos leidinyje „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“ (Prolegomena zu einer jeden künftigen Metaphysik, die als Wissenschaft wird auftreten können, 1783, lietuvių kalba 1972, 1993).

Pažinimo teoriją I. Kantas laikė paruošiamuoju darbu moralinių vertybių analizei. Veikale „Dorovės metafizikos pagrindai“ (Grundlegung zur Metaphysik der Sitten, 1785, lietuvių kalba 1980) nagrinėjo kasdienį moralės supratimą, aptarė valios, laisvės, laimės, moralės dėsnio sąvokas, siekė atrasti grynojo praktinio proto keliamus dorovės, moralės dėsnius. Veikale „Praktinio proto kritika“ (Kritik der praktischen Vernunft, 1788, lietuvių kalba 1987, 2015) išdėstė moralės sąvokų sistemą, teigė, kad kiekvienas turi elgtis taip, kad jo elgesio taisyklė galėtų tapti norma visiems.

Estetikai skirtas veikalas „Sprendimo galios kritika“ (Kritik der Urteilskraft, 1790, lietuvių kalba 1991, 2019). I. Kantas nagrinėjo tikslingumo, grožio ir didingumo idėjas, grožį traktavo kaip moralumo simbolį, teigė, kad grožį suvokti leidžia gamtos visumos refleksija, didingumą – vidinė moralinė mąstysena.

Nuo 1793 m. I. Kantas intensyviau domėjosi politine ir istoriografine problematika, daugiau svarstė apie reiškinių pasaulį ir parodė, kaip grynojo proto principai galioja praktiškai.

Remdamasis tikslingumo idėja plėtojo anksčiau iškeltas žmonijos raidos ir religinės laisvės problemas. Jo politikos ir istorijos filosofija neatsiejamai suaugusi su visa jo metafizine sistema. Veikalas „Religija vien tik proto ribose“ (Die Religion innerhalb der Grenzen der blossen Vernunft, 1793, lietuvių kalba 2000) skirtas moralinei religijos interpretacijai.

Veikalą „Antropologija pragmatiniu požiūriu“ (Anthropologie in pragmatischer Hinsich, 1798, lietuvių kalba 2010) sudaro paskaitos, kuriose I. Kantas aptarė žmogaus vidines būsenas, jo pažinimo ir troškimo pobūdį, išoriškai aptinkamą individualų, lytinį, nacionalinį, rasinį ir bendražmogiškąjį charakterį. Pateikė savistabos ir žmonių stebėjimo bei moralinio vertinimo perspektyvą.

Lietuvių kalba dar išleista paskaitų rinkiniai „Apie pedagogiką“ (Über Pädagogik, 1803, lietuvių kalba 1990, 2020), „Politiniai traktatai“ (1996).

I. Kanto filosofiją nagrinėjo V. Sezemanas, K. Rickevičiūtė, R. Plečkaitis, L. Anilionytė, A. Šliogeris, T. Sodeika, A. Sverdiolas, A. Degutis, E. Nekrašas, G. Miniotaitė, N. Putinaitė, J. Baranova ir kiti. 1988 m. išleistas I. Kantui skirtas straipsnių rinkinys „I. Kanto filosofijos profiliai“, 2004 m. N. Putinaitės I. Kanto praktinės filosofijos studija „Paskutinioji proto revoliucija“, 2015 m. J. Baranovos monografija „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu“ ir kt.

2018 m. gruodį Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Imanuelio Kanto vardas. Bibliotekoje atidarytas I. Kanto kambarys kviečia prisiminti lietuviškų šaknų turintį žymųjį filosofą, jo protėvius. Biblioteka parengė kultūros paveldo maršrutą-ekskursiją „Imanuelio Kanto protėvių istorija“. Pažintis su Kantų šeimos nariais padeda atsekti filosofo genetines šaknis, dėl kurių diskusijos nesibaigia.

Su I. Kantui skirta knygų ekspozicija kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.).

Literatūros, esančios kituose Nacionalinės bibliotekos fonduose, sąrašas čia.

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.