Kviečiame skaitytojus, besidominčius įvairiomis komunikacijos srities temomis, susipažinti su naujomis viso teksto elektroninio formato knygomis, kurias galite skaityti virtualiai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prenumeruojamoje „EBSCO Publishing“ duomenų bazėje.
Apie keletą knygų papasakosime plačiau. Kaip prisijungti prie šios duomenų bazės, skaitykite čia.
Catherine Bouko. Visual Citizenship : Communicating Political Opinions and Emotions on Social Media. NY: Routledge, 2024.
Knygoje rašoma apie kasdienės vizualiosios politikos raiškas internete, t. y. kokiais būdais piliečiai dalyvauja dinamiškame visuomenės gyvenime, išreikšdami savo nuomonę ir emocijas įvairiais demokratinio gyvenimo klausimais. Žvelgdama plačiau, autorė Catherine Bouko nagrinėja ne tik didelius socialinius judėjimus, bet ir kasdienybės situacijas, pristatydama įvairius šio reiškinio tyrimo metodus bei praktinius vizualinio pilietiškumo socialinėje žiniasklaidoje pavyzdžius. Leidinyje taip pat pateikiama gerai dokumentuota išsami pagrindinių sąvokų sistema bei empirinės įžvalgos. Autorė pabrėžia vizualumo svarbą piliečių bendravimui socialinėje žiniasklaidoje, ypatingą dėmesį atkreipdama į tai, kaip piliečiai naudoja vaizdo įrašus savo politiniams diskursams ir diskusijoms apie politiką viešojoje erdvėje ir kaip liudininkų parodymai politiniame kontekste, kuriais dalijamasi internete, gali virsti pasakojimo forma, o politinių įvykių liudijimas – pilietinio dalyvavimo forma. Skaitinys bus itin vertingas tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie politinę ir vizualinę komunikaciją bei naująją žiniasklaidą.
Massimo Leone. The Hybrid Face : Paradoxes of the Visage in the Digital Era. NY: Routledge, 2024.
Tarpdisciplininiame leidinyje moksliniais ir sociokultūriniais aspektais nagrinėjamos šiuolaikinės veido semiotinės dimensijos, pateikiamos kelios hibridinio veido kūrimo tradicijos. Knygoje semiotiškai gilinamasi į daugialypę skaitmeninio veido sritį: tyrinėjamos jo biologinės ir socialinės funkcijos, nagrinėjamos dirbtinio intelekto sistemos, skaitmeniniai portretai, simboliniai veidai filmuose, virusinė komunikacija, ateivių atvaizdai, asmenybės vaizdavimas kompiuteriniuose žaidimuose, internetinis intymumas ir skaitmeniniai memorialai. Naujųjų technologijų amžiuje žmogaus veidas vis dažniau gyvena ne tik biologinio kūno, bet ir savo skaitmeninio avataro gyvenimą, skleidžiamą per daugybę naujų kanalų ir transformuojamą per filtrus, postprodukciją, skaitmeninę kosmetiką, išmanųjį vaizdo klastojimą. Skaitmeninis veidas išreiškia naujas ir beveik nežinomas reikšmes, kurios šioje knygoje tyrinėjamos ir analizuojamos taikant ne tik tarpdalykinį, bet ir sisteminį požiūrį. Leidinys skirtas tiems, kurie domisi skaitmenine humanistika, komunikacijos studijomis, semiotika, vizualinėmis studijomis ir inovatyviais požiūriais į veido reikšmes šiuolaikinėse skaitmeninėse visuomenėse.
Antonio López, Adrian Ivakhiv, Stephen Rust, Miriam Tola, Alenda Y. Chang, Kiu-wai Chu. The Routledge Handbook of Ecomedia Studies. London: Routledge, 2023.
Ekomedija – tai mokslo sritis, nagrinėjanti nespausdintinės žiniasklaidos ir natūralios aplinkos santykį. Ji skirstoma į dvi sritis: kultūrinį aplinkos vaizdavimą žiniasklaidoje ir žiniasklaidos formų poveikį aplinkai. Šiame leidinyje yra surinkti svarbiausi šios sparčiai besivystančios disciplinos mokslininkų darbai. Plėtojant šią naują temą, yra siekiama kuo daugiau kalbėti apie aplinkos perspektyvos trūkumą žiniasklaidos studijose, teigiant, jog žiniasklaida egzistuoja aplinkoje, o ji dažnu atveju yra socialiai ir materialiai determinuota. Knygoje išryškinamos penkios svarbiausios ekomedijos mokslo sritys: ekomedijos teorija, ekomaterialumas, politinė ekologija, ekokultūros ir ekologiniai efektai. Šiose srityse autoriai nagrinėja įvairias temas, įskaitant infrastruktūrą, tiekimo ir gamybos grandines, energiją, el. atliekas, darbą, ekofeminizmą, Afrikos ir čiabuvių ekomediją, aplinkosauginį teisingumą, aplinkosauginės žiniasklaidos valdymą, ekopolitinę satyrą ir skaitmeninę ekologiją. Leidinyje išsamiai ir visapusiškai apžvelgiama dabartinė ekomedijos būklė ir su ja susiję artėjantys pokyčiai. Knyga bus naudinga žiniasklaidos studijų, kultūros studijų, kino, aplinkos komunikacijos, politinės ekologijos, mokslo ir technologijų studijų bei aplinkos humanitarinių mokslų studentams, dėstytojams, mokslininkams.
Daniel Catalán-Matamoros (coordinador). Disinformation and Fact-Checking in Contemporary Society. Madrid: Dykinson, 2023.
Knygoje, remiantis įgyvendintu projektu „Ukrainos faktų tikrintojų atsparumo didinimas kovojant su dezinformacija apie ES“, pateikiama dezinformacijos naratyvų kartografavimo analizė, kuri padeda identifikuoti pagrindinius dezinformacijos šaltinius ir strategijas. Analizę atlikusi grupė yra susitelkusi į tokias sritis kaip socialinių tinklų įtaka visuomenės suvokimui, piliečių dalyvavimas, dezinformacija, krizių komunikacija, didieji duomenys. Mokslininkai tiria ir analizuoja tradicinės ir skaitmeninės žiniasklaidos elgseną, žurnalistinį švietimą aktualiais ir subtiliais klausimais, taip pat komunikacijos technologijų įtaką visuomenės suvokimui ir piliečių dalyvavimui viešuosiuose debatuose. Šiame tyrime yra pasitelkiami įvairūs sociodemografiniai rodikliai, jie padeda susidaryti greitą ir suprantamą potencialios dezinformacijos aukos paveikslą. Tyrimų studijoje pristatomos išvados ir rekomendacijos, kaip padidinti atsparumą dezinformacijai ir stiprinti žiniasklaidos erdvės demokratiją, siūloma ateityje tirti ne tik dezinformaciją, bet ir tai, kaip žmonės identifikuoja patikrintas naujienas. Knyga bus naudinga visiems, norintiems perprasti dezinformacijos ir faktų tikrinimo ypatumus.
Tonny Krijnen, Paul G. Nixon, Michelle D. Ravenscroft, Cosimo Marco Scarcelli. Identities and Intimacies on Social Media : Transnational Perspectives. Milton Park, Abingdon, Oxon: Routledge, 2023.
Įvairūs autoriai mokslinėje studijoje atskleidžia tapatybių ir intymumo sąveikos ypatumus socialinės žiniasklaidos platformose. Jie analizuoja „whitewashing“ reiškinį – sąmoningą bandymą nuslėpti nemalonius ar kaltinančius faktus apie ką nors ar ką nors; memus – paprastai humoristinio pobūdžio vaizdus, vaizdo įrašus, tekstus ir t. t., kuriuos kopijuoja ir platina, dažnai su nedideliais pakeitimais interneto naudotojai; tėvų forumus ir feministinių diskursų poveikį neoliberalizacijai, skaitmenines sekso paslaugas, translyčių diskusijų sklaidą socialinėje žiniasklaidoje. Šios studijos kreipia dėmesį į naujosios žiniasklaidos specifiką, jos poveikį bei įtaką tapatybių ir intymumo suvokimui politiniame kontekste. Atvejų analizės medžiaga apima įvairių pasaulio šalių (Belgija, Kanada, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija, Švedija ir JAV) duomenis. Įdomi mokslinė literatūra, kurią bus pravartu paskaityti socialinės žiniasklaidos ir lyčių studijų studentams bei specialistams.
Kathy A. Mills, Len Unsworth, Laura Scholes. Literacy for Digital Futures : Mind, Body, Text. New York, NY: Routledge, 2023.
Šių dienų pasaulis patiria įvairius technologijų, visuomenės ir kultūros sričių proveržius, kurie skatina iš naujo permąstyti raštingumo sampratą. Dėl nuolat įvykstančių sparčių socialinių bei švietimo aplinkos pokyčių pasaulyje raštingumas nebegali būti suprantamas pagal nusistovėjusias mokymo programas ir statiškas tekstų struktūras. Ši knyga siūlo kontekstualizuotą, multimodalų požiūrį į raštingumą. Joje autoriai atskleidžia naujus „naujojo raštingumo“ mokymo bei praktikos metodus. Knyga suskirstyta į tris temines dalis: „Protas ir materialumas“, „Kūnas ir pojūčiai“ ir „Tekstai ir skaitmeninė semiotika“. Jos ne tik praplečia, bet ir pagilina skaitytojams įprastą raštingumo sąvoką. Autoriai tyrinėja naujas tarpdisciplinines temas, bandydami atskleisti ir išspręsti naujos kartos skaitmeninio raštingumo praktikos problemas. Leidinys skirtas mokytojams, mokslininkams, tyrėjams, norintiems geriau suprasti teksto medžiagos kaitą ir jos poveikį protui bei kūnui. Tai svarbus įnašas į skaitmeninio raštingumo plėtrą.