2024 m. birželio 27 d.

Išleistas žurnalo „Gimtoji kalba“ birželio mėnesio numeris

„Gimtosios kalbos“ birželio mėnesio numeryje gilinamasi į kai kurių indoeuropiečių etnosų seniausios praeities ir baltų etnogenezės problemas, nagrinėjamas mažai tirtas reiškinys – būtojo dažninio laiko dalyvių atributinė vartosena, rašoma apie recepcijos reikšmę mokant kitakalbius, pasakojama apie du Kėdainiuose surengtus lietuviškų įmonių pavadinimų konkursus bei apie šiame mieste įvykusį Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimą, spausdinama knygos „#fainiausia pasauly močiutė“ recenzija.

Vidas Garliauskas

Keletas pastabų dėl kai kurių indoeuropiečių etnosų seniausios praeities 3

Straipsnyje, prie kurio pateikiamas ir autoriaus parengtas kai kurių indoeuropiečių genčių migracijos Europoje žemėlapis, konspektyviai apžvelgiami indoeuropiečių protėvynės ir prokalbės klausimai, parodomas indoeuropiečių judėjimas į būsimas besiformuojančių etnosų protėvynes. Remdamasis kitais tyrėjais, autorius nagrinėja seniausius baltų etnogenezės etapus. Nurodomi germanų, baltų ir slavų migracijos keliai į jų protėvynes, iškeliami galimi baltų ir indoiranėnų kontaktai, baltams plintant į rytus nuo Vyslos, iranėnams iš ten kraustantis į pietus. Remiantis kalbos istorikų ir archeologų tyrimais, teigiama, kad slavai yra kilę iš pietvakarinės (periferinės) baltų tarmės, apibrėžiama slavų pirminės protėvynės teritorija Vyslos vidurupio srityje. Minimi maždaug Kristaus laikais vykę vakarų baltų kontaktai su slavais, migravusiais prie Karpatų, ir su finougrais (būsimaisiais suomiais Novgorodo srityje). Keliama mintis, kad Dniepro vidurupyje – Desnos žemupyje susiformavę rytų baltai apie tūkstantį metų iki tautų kraustymosi neturėję kontaktų su slavais ir kad tie rytų baltai Pripetės srityje asimiliavę kadaise iš ten iškeliavusių indoeuropiečių etnosų likučius.

Kazimieras Župerka

Dar kartą dėl būtojo dažninio laiko dalyvių atributinės vartosenos 11

Autorius nagrinėja atributiškai vartojamo būtojo dažninio laiko dalyvio pavyzdžius, per maždaug tris dešimtmečius surinktus iš meninio, mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstų. Sukaupta medžiaga rodo, kad dažniausiai vartojamas tokių dalyvių vardininkas, gerokai mažiau sakinių rasta su kitais linksniais: galininku, kilmininku, vos keletas – su naudininku ir įnagininku. Pasak autoriaus, galima teigti, kad būtojo dažninio laiko dalyvio linksnių paradigma potencialiai glūdi kalbos sistemoje. Kai kalbos aktuose (paprastai rašytiniuose, knyginiuose) vieno ar kito linksnio prireikia, jie pasirodo tekstuose ir skamba visai natūraliai.

Aptariami ir morfologinės sinonimikos santykiai, susidarantys tarp būtojo dažninio laiko dalyvio ir esamojo bei būtojo kartinio laiko dalyvių. Daroma išvada, kad atributinį būtojo dažninio laiko dalyvį, net ir esant palankioms gramatinėms bei leksinėms konteksto ypatybėms, ne visada gali atstoti kito laiko dalyvis. Būtojo dažninio laiko dalyvis ypač reikalingas ir tikslingas rodosi tada, kai, perteikiant skirtingus to paties veiksmo laiko momentus – praeities kartotinį ir dabartinį, – siekiama kiekvieną tų momentų pabrėžti skyrium.

Pedagogo užrašai

Recepcijos mokymas B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygiais: tekstų atranka (Joana Pribušauskaitė) 16

Mokant lietuvių kalbos kitakalbius, ypač jau pažengusius, ateina laikas, kai nebeužtenka vien vadovėlių tekstų, kai mokinys jau turi gramatikos ir leksikos pagrindus, kad galėtų imtis tokių tikrovės keliamų kalbinių užduočių, kurioms įveikti jis ir mokosi kalbos. Tokiam mokiniui jau svarbu suprasti autentišką kalbinę aplinką – ką girdi ar skaito – ir tinkamai joje veikti (paprasčiau ar sudėtingiau atsakyti ir klausti, reikšti mintis ir t. t.). Kyla klausimas, kaip padėti mokiniui įžengti į tą tikrą lietuvišką aplinką, kaip išmokyti dorotis su autentiškais tekstais, kad toji aplinka ne gąsdintų, bet keltų susidomėjimą ir pažinimo džiaugsmą. Atsakant į šį klausimą, svarbu turėti prieš akis kalbos mokėjimo lygių aptartyse apibrėžiamus gebėjimus (kokio kalbos mokėjimo lygio mokinys siekia), socialinius kontekstus, kuriuose mokiniams reikia suprasti bei veikti, ir konkrečių tekstų ypatybes. Straipsnyje supažindinama su recepcijos samprata, pristatoma, kokie recepciniai gebėjimai pateikiami B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygių aptartyse, svarstoma, kokie tekstų atrankos kriterijai padėtų rasti tinkamiausius tekstus, kaip juos reikėtų pritaikyti konkretaus kalbos mokėjimo lygio mokiniams.

Aktualijos

Iš Kėdainių – su naujomis idėjomis (Rita Urnėžiūtė) 23

Paskutinį balandžio šeštadienį įvyko Lietuvių kalbos draugijos (LKD) atstovų suvažiavimas. Šį kartą LKD atstovai iš visos Lietuvos rinkosi Kėdainiuose, Daugiakultūriame centre. Kolegas sukvietė Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius, šiais metais švenčiantis penktąsias įsikūrimo metines.

Kėdainiuose išrinkti gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai – ir verslininkų, ir mokinių (Rūta Švedienė) 28

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kėdainiuose  apdovanoti gražiausių lietuviškų pavadinimų konkursų laureatai. Šiais metais Kėdainiuose vyko du tokie konkursai: šeštą kartą surengtas rajono gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas, pirmą kartą – rajono mokinių gražiausių lietuviškų įmonių ir įstaigų pavadinimų konkursas „Mano įmonė – lietuviškai“. Mokiniai turėjo ne tik sugalvoti įmonės pavadinimą, bet ir sukurti logotipą bei reklaminį šūkį.

Recenzijos

Živilė Kropaitė-Basiulė. #fainiausia pasauly močiutė (Rita Urnėžiūtė) 31

Šį ir ankstesnius žurnalo numerius kviečiame įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne Vilniuje, Gedimino pr. 51.

Daugiau informacijos el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba telefonu +370 656 52257.