Parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymas

Birželio 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“.

„Išblokštieji“ – tai dar vienas terminas šalia „išeivių“, „dipukų“, „išvietintų“, kuriuo save apibūdindavo ar vėliau buvo įvardijami Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Lietuvos pasitraukę žmonės. Pasitraukimas jiems reiškė esminį gyvenimo lūžį. Parodoje išblokštųjų patirtis liudija įvairiausi eksponatai: nuo traukinio bilieto iki plaučių rentgeno nuotraukų, nuo dainų sąsiuvinio iki laivuose išleistų laikraščių.

Renginio svečius pasveikino projekto „Aštuoni dešimtmečiai po 1944 m.: tada ir dabar“ vadovė dr. Jolanta Budriūnienė: „Šiemet sukanka 80 metų, kai baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir artinantis Raudonosios armijos frontui tiek Baltijos, tiek ir gretimų Europos šalių gyventojai, siekdami išvengti teroro, buvo priversti palikti savo tėvynes <...> Vien Europoje tokių karo pabėgėlių buvo daugiau nei 10 milijonų, tarp jų buvo ir apie 70 tūkstančių Lietuvos piliečių.“ Dr. J. Budriūnienė taip pat pabrėžė, kad išeivijos tema ir diasporos veiklos daugybę metų išlieka svarbios Nacionalinei bibliotekai kaip identiteto dalis, ir pridūrė, kad „Išblokštųjųׅׅ“ tema pasidarė itin aktuali 2022 m. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą. Šiandien „turime naują išblokštų iš Tėvynės žmonių bendruomenę“.

Paroda „Išblokštieji“ rengta kartu su menininkėmis Lina Šlipavičiūte ir Margarita Valionyte, kurių kūriniai padės parodos lankytojams įsijausti į priverstinę emigraciją patyrusių žmonių patirtis. L. Šlipavičiūtė sveikindama svečius, sakė, kad jaučiasi dėkinga, jog turėjo galimybę kurti dažnai jai artimomis žmogaus tapatybės, istorinio-kultūrinio identiteto temomis, kuriomis paprastai kalbėti gali būti nepatogu. „Menas yra tobula priemonė apie tai kalbėti, nes jis kitaip užkalbina žiūrovą – per jausmą, per emociją – įtraukia jį jam nė nesupratus to; pajunti staiga, kad tą temą išgyvenai ir supranti“, – kalbėjo menininkė. L. Šlipavičiūtės ir M. Valionytės darbai įkvėpti parodoje eksponuojamų nuotraukų iš DP stovyklų ir šiose stovyklose priverstinai apsigyvenusių žmonių atsiminimų.

Vakaro svečiams savo muzikinių kūrinių atliko dzūkiškai kuriantis Rokas Kašėta, savo muzikinį stilių vadinantis dzūkodelika.

*

Informacija parodoje „Išblokštieji“ pateikiama lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis.

Parodos metu bus organizuojamos edukacijos Lietuvos moksleiviams, taip pat lietuvių ir ukrainiečių diasporų atstovams, siekiant reflektuoti jų migracijos patirtis.

Nacionalinės bibliotekos lankytojai parodą Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.) galės aplankyti iki rugsėjo 2 d.

Parodą parengė Valda Budreckaitė, dr. Dalia Cidzikaitė, Asta Miltenytė, Silvija Stankevičiūtė, dr. Ilona Strumickienė.

Parodos architektūra – Algirdas Jakas.
Grafinis dizainas – Emilija Dobrovolskienė, Jokūbas Zovė.
Koordinatorė – Milda Dainovskytė.

Už pagalbą rengiant parodą dėkojame Onai Bartusevičienei, Irenai Arnauskaitei-Grigaitienei, Linai Grigaitis, Dailei McCann, Nidai Gaila (Gailaitei), Juozui Vytautui Kapačinskui, JAV lietuvių laikraščiui „Draugas“, Maironio lietuvių literatūros muziejui, Šiaulių „Aušros“ muziejui, Tauragės krašto muziejui „Santaka“, Trakų istorijos muziejui, Venclovų namams-muziejui.

Parodos organizatorė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Partneris – Lituanistikos tyrimo centras, JAV.