Liepos 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta atkurta Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio tapybos paroda „Ateities nuojauta“.
Pirmą kartą ši paroda atidaryta 1994 m. rugpjūčio 9 d. „Lietuvos aido“ galerijoje ir tuo metu Lietuvos kultūrinėje spaudoje sulaukė gana nemažo susidomėjimo. Po trisdešimties metų ši ‒ pirmoji ‒ menininkų paroda atkuriama Nacionalinėje bibliotekoje.
Parodoje kartu su kūriniais eksponuojami anuomet apie parodą rašyti straipsniai. Skaitmeninės spaudos būdu atkurti taip pat pasirodo keletas anoje parodoje eksponuotų, bet neišlikusių iki mūsų dienų tapybos darbų.
Parodos kuratorius Kęstutis Šapoka atkurdamas parodą klausia buvusių, esamų ir būsimų jos lankytojų, kaip vertintume kūrinius, nežinodami, kad patekome į parodą, vykusią prieš tris dešimtmečius? Pasak K. Šapokos, paroda atrodė išskirtinė ir 1994 m., tada, kai parodinis gyvenimas buvo itin aktyvus, ir žymėjo tam tikrą etapą, o gal kryžkelę tuometėje lietuvių tapyboje. Kuratorius taip pat pakomentavo pirmines šiek tiek komiškas lankytojų reakcijas į pasirinkimą kartu su tapybos kūriniais eksponuoti ir spaudos, recenzijų ištraukas: „Vienu atveju buvo atkreiptas dėmesys į pačius darbus, bet nepastebėtas archyvinis segmentas, ir manęs klausė, ar autoriai šiemet baigė dailės akademiją, o kitu atveju – pastebėta <...>, kad tai atkurta paroda, kuri vyko prieš daug dešimtmečių, ir manęs klausė, ar autoriai vis dar gyvi. Matyt, įsivaizduota, kad jie yra Čiurlionio amžininkai.“ Taigi, K. Šapokos manymu, R. Glinskytės ir G. Znamierowskio parodos atkūrimas suteikia galimybę atsižvelgti ir išsamiau panagrinėti, kaip per pastaruosius trisdešimt metų keitėsi Lietuvos šiuolaikinės tapybos ir šiuolaikinio meno samprata.
Pasidalyti mintimis apie tuometę ir dabar atkurtą parodą atidaryme pakviestas Saulius Grigoravičius, XX a. 10 dešimtmetyje vienas aktyviausių besiformuojančios Lietuvos šiuolaikinio meno scenos dalyvių, kuratorius, dailėtyrininkas, dailės kritikas, taip pat rašęs apie parodą „Ateities nuojauta“, kai ši atidaryta pirmą kartą 1994 m. S. Grigoravičius atkreipė dėmesį, kad dauguma tuo metu pasirodžiusių tekstų buvo rašyti arba pradedančių menotyrininkų arba kultūros lauko žurnalistų, o ne vadinamųjų „rimtų“ menotyrininkų, kurie tuo metu parodą ignoravo. S. Grigoravičius taip apibūdino šio laikotarpio lietuvių meno sceną: „1994 m. tautinės savimonės pikas buvo pradėjęs kristi, bet kultūroje dar buvo pakankamai aktualus dalykas, kaip identifikuoti, kas tai yra lietuviška kultūra, <...> kas yra lietuviška tapyba? <...> Tada dominavo tokia labai nyki kanoninė lietuviška tapyba, kurią aš <...> įsivardinau „du su puse tūkstančių pilkai rudos atspalvių“. Tai jeigu žmogus sugeba atpažinti 50 pilkos, 20 rudos – padaugini vieną iš kito ir gauni pilną lietuviškos tapybos paletę. Kas valdo du su puse tūkstančių tų purvo atspalvių, yra labai geras ir išsilavinęs, tobulas lietuviškas tapytojas. <...> Ši paroda [„Ateities nuojauta“] buvo toksai visiškas šokas. Ypatingai aštrus kontrastas, lyginant su tuo visu tapybiniu kontekstu.“
S. Grigoravičius apie R. Glinskytės ir G. Znamierowskio kūrinius kalbėjo pabrėždamas itin išsiskyrusį jų „postindustrinį“ koloritą bei nebūdingus siužetus: paveiksluose marga prekių ženklai, reklamos, iškabos, logotipai ir ryškios spalvos. Pasitelkiamas „tobulas“, t. y. nepriekaištingas, kaprizingų potėpių neturintis „prekinis dizainas“, kurį kuriant šiais laikais be išimties naudojamos grafinio dizaino programos, todėl „Ramybės ir Gintaro meistriškumas prieš trisdešimt metų buvo pribloškiantis“, pastebėjo S. Grigoravičius. Senus oficiozinių menininkų įdiegtus įvaizdžius bei siužetus keitė nauji – šiuolaikinio komercinio, materialistinio gyvenimo ir kultūros įvaizdžiai.
Parodos atidaryme dalyvavo ir parodos autoriai. Ramybė Glinskytė dėkojo kuratoriui ir susirinkusiesiems už galimybę darsyk pasidalinti, kaip kartu su Gintaru Znamierowskiu anksčiau vadino savo kūrybą, „spalvotu realizmu“.
Parodą „Ateities nuojauta“ Nacionalinės bibliotekos lankytojus kviečiame apžiūrėti liepos 2 d. – rugpjūčio 25 d. bibliotekos darbu laiku Parodų salėje (III a.).