Žurnalo „Tarp knygų“ 2024 m. 9-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje supažindiname su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Vartotojų aptarnavimo skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkės Ramunės Žalimaitės ir Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijos bibliotekininkės Rositos Sakalauskienės gerais darbais.

Karštas klausimas. Tarptautinis ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas iš senojo Vilniaus bazilijonų vienuolyno pastatų komplekso Senamiestyje persikėlė į rekonstruotas buvusio Lietuvos centrinio pašto patalpas pačioje sostinės širdyje Gedimino prospekte. „Tarp knygų“ redakcija pasidomėjo, kaip, prabėgus pirmiesiems metams, universiteto bibliotekai sekasi naujoje vietoje ir kaip vertinamas nueitas kelias. Parengė Vaiva Markevičiūtė.

Pokalbis. Per pastarąjį dešimtmetį už kūrybiškumą ir inovatyvias idėjas Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Ąžuolyno bibliotekos) direktorei Editai Urbonavičienei įteiktas ne vienas su bibliotekų veikla susijęs apdovanojimas, šiemet ji pelnė geriausio 2023 metų bibliotekos vadovo vardą. Duodama interviu, E. Urbonavičienė atskleidžia savo sėkmės paslaptį ir išmoktas pamokas, pasakoja apie svarbiausius projektus ir kokią veiklą renkasi laisvalaikiu. Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė.

Šiandien aktualu. Šių dienų bibliotekų veiklos aprašymuose nebenustembame radę tokius apibūdinimus kaip edukacija, edukaciniai renginiai ir užsiėmimai, kultūrinė edukacija, kūrybinės dirbtuvės. Visi jie priskirtini prie įvairių edukologinių reiškinių. Straipsnyje Jolanta Kanapickaitė išskiria pagrindinius edukacijos bibliotekose parametrus, atskleidžia, kuo edukacija skiriasi nuo įprasto renginio bibliotekoje.

Tema: viskas apie stalo žaidimus. Tai šešta straipsnių ciklo apie stalo žaidimus publikacija žurnale. Jau rašėme, kada ir kodėl žmonija ėmė žaisti stalo žaidimus, kokie žaidimai buvo populiarūs pasaulyje ir Lietuvoje anksčiau, kas juos kuria bei gamina? Šiame straipsnyje Juozas Kazlauskas sugriauna kelis stalo žaidimus gaubiančius mitus, atskleidžia augančio jų populiarumo priežastis ir analizuoja stalo žaidimuose slypinčias unikalias mokymosi galimybes.

Tyrimai. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos biblioterapijos specialistai savo pastarųjų metų veikla stengiasi šalies viešųjų bibliotekų bibliotekininkams suteikti platesnį spektrą įgūdžių, kuriuos būtų galima derinti kartu su biblioterapinėmis veiklomis. Straipsnyje Daiva Janavičienė pristato pakartotinio biblioterapijos veiklų viešosiose bibliotekoje 2024 m. stebėjimo rezultatus.

Nauji leidiniai. Dvasinio Mažosios Lietuvos vadovo, išskirtinio mąstytojo, rašytojo, publicisto ir kūrėjo Vilhelmo Storosto (1868–1953), žinomo Vydūno slapyvardžiu, pėdsakas mūsų kultūros istorijoje išskirtinis. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė ir išleido Vydūnui skirtą bibliografijos rodyklę „Vydūnas: anotuotoji (bio)bibliografijos rodyklė, 1884–2018“. Ją pristato Tomas Petreikis.

Bibliotekų turtai. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas nemažas populiaraus Vilniaus krašte katalikų kunigo, teologijos mokslų daktaro Kazimiero Kulako (Kazimierz Kułak; 1896–1989) fondas. Jis apima 1916–1989 m. asmens dokumentus, medžiagą apie kunigo veiklą Pinsko dvasinėje seminarijoje, korespondenciją, nuotraukas, spaudinius ir kt. Remdamasi bibliotekos fonde saugomais dokumentais, dvasininko paveikslą piešia pasakoja Justyna Sadovska.

Žmogus ir laikas. Turbūt retai atsitinka taip, kad lietuviškai parašytų kūrinių originalo rankraščiai gulėtų Lietuvoje autoriaus artimųjų archyvuose, o kitu vardu išleisti tų kūrinių vertimai į anglų kalbą, t. y. Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodžiusios knygos su anotacijomis ir dedikacijomis jų autoriui, būtų platinami per JAV elektroninės prekybos bendrovės „Amazon“ tinklą. Būtent taip nutiko su trimis Kazio Trečioko (1927–2006) knygomis. Pasinerti į išskirtinę istoriją kviečia Nijolė Sisaitė ir Palmira Džervienė.

Sukaktys. Tautosaka iš moters buvo užrašinėjama 1959–1969 m., o jos pateiktos tautosakos rinkinį sudaro apie 1300 liaudies dainų, raudų, pasakų, smulkiosios tautosakos ir kt. Apie sudėtingą A. Čepukienės gyvenimą ir meilę tautosakai pasakoja Laimutė Cibulskienė.

Geroji patirtis. Šalies bibliotekos, siekdamos moksleivius įtraukti į skaitymo skatinimo veiklas, ieško efektyvių priemonių, kurios atitiktų šiuolaikinio jauno žmogaus sociokultūrinę elgseną. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su regiono viešosiomis bibliotekomis, 2024 m. pavasarį Šiaulių ir Telšių apskrityse surengė pirmąjį „Skaitymo turnyrą“. 5–8 klasių mokiniams skirtas varžytuves pristato Ekaterina Prakapene.

Ką skaityti. Norisi paskaityti, tačiau nenusprendžiate, kokią knygą pasirinkti? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką – dalijamės įvairių žanrų ir temų literatūros rekomendacijomis. Šįkart dėmesio vertus leidinius rekomenduoja Agnė Grajauskienė (book_ietas).

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti metinę PDF varianto prenumeratą.

Spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Kviečiame „Tarp knygų“ numerį vieną mėnesį skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Tarptautinio ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, persikėlusio į rekonstruotas buvusio Lietuvos centrinio pašto patalpas sostinės centre, erdvės. Kaip naujoje vietoje įsikūrė universiteto biblioteka, skaitykite p. 2–3. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto archyvo nuotr.