2024 m. lapkričio 4 d.

Išleistas „Gimtosios kalbos“ spalio mėnesio numeris

„Gimtosios kalbos“ spalio mėnesio numeryje domimasi emigrantų iš Lietuvos vaikų vardais Vokietijoje, pasakojama, kas siejo prezidentą Antaną Smetoną ir jo mokytoją Joną Jablonskį, pradedamas straipsnių ciklas apie kalbininką Jurgį Talmantą, toliau spausdinami geriausi kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai.

Daiva Sinkevičiūtė. Emigrantų iš Lietuvos vaikų vardų variantai Vokietijoje 3

Vokietija yra viena iš keturių valstybių, į kurią per pastaruosius tris dešimtmečius iš Lietuvos vyko didžiausia emigracija. Tiriant 1991–2020 m. gimusių emigrantų vaikų vardus nustatyta, kad didžiosiose emigracijos šalyse emigrantai iš Lietuvos vaikus labiau linkę vadinti lietuvių kalbai būdingos sandaros vardais. Tai dažniausiai yra skolinti asmenvardžiai, o berniukų vardai dažniau už mergaičių pasižymi vien lietuvių kalbai būdinga sandara. Kitaip nei kitose didžiosiose emigracijos šalyse, Vokietijoje tarp dažniausių mergaičių vardų mažiau yra baltiškų asmenvardžių (vien Gabija, Austėja ir Goda), o tarp dažniausių berniukų vardų pateko Joris, vienas iš dažniausių Norvegijos lietuvių emigrantų berniukų vardų. Tarp berniukų vardų Vokietijoje, kaip ir Jungtinėje Karalystėje bei Norvegijoje, dažniausias yra Lukas, bet kitaip nei kitur itin dažnas Jono vardas. Dažniausias Vokietijoje gyvenančių emigrantų šeimų mergaičių vardas yra Laura, kurio nėra dažniausių kitų didžiųjų šalių mergaičių vardų dvidešimtukuose, o po jo yra Emilija – populiariausias vardas tarp Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos emigrantų šeimų mergaičių.

Kaip ir kitose šalyse, dažniausi emigrantų Vokietijoje duoti vaikams vardai yra variantiški. Dažniausiai konkuruoja lietuvių ir kitų kalbų vardų formos. Tai matyti ir iš pačių dažniausių vardų Ema, Lėja, Sofija, Dominykas, Gabrielius. Variantiški yra ir lietuvių, ir kitoms kalboms būdingi vardai, taigi emigrantų asmenvardžių įvairovė yra išties didelė. 

Lionė Lapinskienė. Mokytojas Jonas Jablonskis ir jo mokinys Antanas Smetona Mintaujoje 1893–1896 metais 10

Spalio pradžioje švenčiama Tarptautinė mokytojų diena. Ta proga nemažai mokinių geru žodžiu prisimena savo mokytojus. Gražų mokytojo ir mokinio duetą turime ir lituanistikos istorijoje. Tai kalbininkas Jonas Jablonskis ir bene žymiausias jo mokinys Antanas Smetona – teisininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.

Aisma, sasułās, namo namo... In memoriam Jadvyga Kardelytė (1929–2024) (Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Vytautas Kardelis) 15

Rugpjūčio 15 d. atsisveikinome su dialektologe, žodynininke, vertėja, redaktore, dėstytoja Jadvyga Kardelyte.

Iš praeities

Jurgio Talmanto pėdsakai Kelmės krašte (Egidijus Ūksas) 17

Spalio 11 d. Veiviržėnuose įvyko Lietuvių kalbos draugijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės surengtas seminaras „Valstybinės kalbos keliu: žmonės ir jų darbai“, skirtas Klaipėdos rajone, Stančaičiuose, gimusio kalbininko, pedagogo, vertėjo, pirmojo „Gimtosios kalbos“ atsakomojo redaktoriaus Jurgio Talmanto 130-mečiui. Egidijaus Ūkso pranešime apie kalbininko gyvenimo laikotarpį Kražiuose ir Kelmėje pasakojama, kad šiuo gyvenimo etapu Talmantas pasižymėjo ne tik kaip pedagogas, bet ir ėmė reikštis kaip vertėjas, pradėjo domėtis lietuvių kalbos reikalais.

Pedagogo užrašai

Mielasis mano ateities vaikaiti… (Evita Jurevičiūtė) 20

Spausdinamas kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės laureatės Evitos Jurevičiūtės (Zarasai) darbas.

Kronika 22

Spalio mėn. numerio „Kronikoje“ – du skyreliai: „Personalijos“ ir „Konferencijos, renginiai“.

Spausdintinus žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba galima kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Šį ir kitus mūsų leidinius taip pat kviečiame įsigyti internetu melc.lnb.lt.