2024 m. lapkričio 18 d.

Lituanistikos skaitykloje kraštotyros, istorijos leidinių naujienos

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas papildytas naujomis Lietuvos kraštotyros, istorijos knygomis. Kviečiame skaityti.

Vilniaus istorija / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. – 3 t.: iliustr., diagr., faks., portr., žml.

700 metų Vilniaus vardo paminėjimo jubiliejaus proga Lietuvos istorijos instituto darbuotojai drauge su kitų institucijų tyrėjais, remdamiesi dviejų šimtmečių esamu istoriografiniu palikimu, parengė naują Lietuvos sostinės istorijos sintezę. Ieškota naujų šaltinių, apibendrinti esami, atlikti nauji tyrimai. Tritomis, dvidešimt vieno autoriaus kūrinys, „Vilniaus istorija“ atkeliavo į Lituanistikos skaityklos fondus.

Pirmasis tomas apima laikotarpį nuo 13 a. iki 1795 m., kai gyvavo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo miesto kūrimosi pradžios, vėliau, kai Vilnius tapo Lietuvos valstybės sostine, daugiataučiu, universitetiniu, daugiakonfesiu miestu. Tai laikotarpis, kai sostinę pirmą kartą okupavo priešai, prasidėję karai darė įtaką miesto vystymuisi. Tyrinėjama, kaip keitėsi Vilniaus, Lietuvos valdovų rezidencinio miesto, reikšmė. Didžiausias dėmesys skirtas miestui, savivaldai, urbanistinei, demografinei raidai. Senosios Lietuvos valstybės sostinės istorijoje glaudžiai susipynė įvykiai, reikšmingi visos šalies, paties miesto ir vilniečių istorijai.

Antrasis tomas nagrinėja 1795–1914 metų laikotarpį, kai Vilnius kartu su buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Remdamiesi atliktais tyrimais, knygos autoriai pristato Vilniaus istorinę raidą amžiuje, kai veikė ne tik svetimos imperinės valdžios politika, bet ir vyko esminiai struktūriniai ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo pokyčiai, vedantys Lietuvos visuomenės modernėjimo link. Leidinyje daug dėmesio skiriama švietimui, kultūros, miesto religinei plėtrai, daugiatautiškumui, kuris lėmė miesto kultūrinio ir dvasinio gyvenimo įvairovę, politinę segmentaciją. 

Trečiajame tome aptariama miesto raida 1915–1990 metais. Šiuo tarpsniu net dešimt kartų keitėsi politiniai režimai ir valdžios, kito Vilniaus statusas, veikė įvairios išorinės aplinkybės. Autoriai pažvelgė į Vilnių kaip į savarankišką istorijos objektą, paveiktą vietinių ir globalių aplinkybių. Tai vienas pirmųjų mėginimų papasakoti Vilniaus istoriją XX amžiaus laikotarpiu. 

Bukaitė, Vilma. Vilniaus sargas: burmistras Konstantinas Stašys / Vilma Bukaitė, Kęstutis Kilinskas, Leonas Nekrašas. – Vilnius: Mažoji leidykla, 2023. – 247, [1] p.: iliustr., portr.

Kiek mums pažįstamas pirmasis Vilniaus burmistras lietuvis Konstantinas Stašys (1880–1942)? Vilniaus universiteto istorikų monografija suteikia galimybę labiau pažinti šią asmenybę: provizorių, pedagogą, daugelio miesto lietuvių draugijų narį, visuomenininką, miesto vadovą. Leidinyje atrasite ir tai, kad sudėtinga Konstantino Stašio biografija glaudžiai susipynusi su Lietuvos ir Vilniaus miesto istorija.

Banionis, Juozas. Dipukų gyvenimo pėdsakais: knygoje pirmą kartą skelbiami Aleksandro Merkelio „Užrašai. Hanau stovykla“ / Juozas Banionis. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024. – 174, [2] p.: iliustr., faks., portr., žml.

Antrojo pasaulinio karo frontui traukiantis į vakarus, Lietuvą paliko apie 60 tūkstančių karo pabėgėlių, tapusių politiniais tremtiniais, vadinamais dipukais (DP). Ši emigracija buvo nulemta sovietinės okupacijos. Pirmoje leidinio dalyje pateikiami žurnalisto, rašytojo Aleksandro Merkelio (1907–1994), su kitais tremtiniais 1944 m. atsidūrusio Vokietijoje, užrašai: apie tremtinio dalią, DP problemas, įsikūrimą Hanau DP stovykloje. Užrašų rankraštis saugomas Lietuvos ypatingajame archyve. Antroje knygelės dalyje – apžvalginis straipsnis apie 1945–1949 m. DP lietuvių gyvenimą. 

Misius, Romualdas. Balkaičiai ir balkaitiečiai Lietuvos ir Žiemgalos kontekste: istoriografinė-etnokultūrinė apžvalga: nuo ledynmečio iki nepriklausomybės atkūrimo: per visą Lietuvą ir Žiemgalą, per Joniškio kraštą į Balkaičius ir į kiekvieno balkaitiečio širdį / Romualdas Algirdas Misius. – Kaunas: Vitae Litera, 2024. – 315, [1] p.: iliustr., portr., žml.

Apžvalgoje analizuojami Joniškio regiono ir Balkaičių kaimo klimatiniai, istoriniai, politiniai, ekonominiai, socialiniai, etnokultūriniai ir demografiniai veiksniai, darę įtaką krašto kaimiškojo kraštovaizdžio raidai ir valstiečių veiklos bei gyvenimo kokybės kaitai, vykdant Žemės reformas Lietuvos kaime. Turinio pateikimo būdai naudojami atsižvelgiant į temų specifiką, sudėtingumą, kad būtų suprantamiau skaitytojui. Knyga atskleidžia bendruomeninio gyvenimo ir valstybingumo vystymąsi, skatina pažinti savo raštą.

Marcinkonių knyga: 1860 nuotraukų, 2533 vardai, 23 trumpos biografijos / sudarytojas Vytautas Paulaitis. – Vilnius: Petro ofsetas, 2024. – 605, [1] p.: iliustr., faks., portr. 

Daugiau kaip šimto metų istorija viso Marcinkonių kaimo šeimų nuotraukose, kauptose šeimose ir archyvuose, padės pažinti Dzūkiją. Dėl didelio skaičiaus bendrapavardžių knygoje naudojamos pravardės kaip informacijos šaltiniai ir priemonės atskirti asmenis, taip pat kaip svarbi tradicijos dalis. Knygoje septyni skyriai: „Sodžius“, „Šeimos“, „Bažnyčia“, „Mokykla“, „Tremtis“, „Ansamblis“ ir „Kaimynai“.