Kviečiame skaitytojus, besidominčius įvairiomis temomis komunikacijos mokslų srityje, iš arčiau susipažinti su visatekstėmis elektroninio formato knygomis, kurias galite skaityti virtualiu būdu Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamoje didžiausioje „EBSCO publishing“ duomenų bazėje. Kaip prisijungti prie šios duomenų bazės ne bibliotekoje, skaitykite čia.
Antisemitism in Online Communication : Transdisciplinary Approaches to Hate Speech in the Twenty-First Century / Matthias J. Becker; Laura Ascone; Karolina Placzynta; Chloé Vincent. – 1st ed. Cambridge, UK : Open Book Publishers, 2024. – 1 e. knyga (viii, 262 p.)
Neapykantą kurstančios kalbos, antisemitinė retorika kelia didelę grėsmę harmoningai žmonių socialinei sąveikai ir demokratijai. Ji yra platinama internete anonimiškai, prie jos sklaidos prisideda ir algoritmai, kurie teikia pirmenybę patraukliam, tačiau dažnu atveju įžeidžiančiam turiniui, kuris neretai būna užkoduotas, todėl jį sunku aptikti. Straipsnių rinkinyje, sudarytame iš tokių disciplinų kaip tekstynų lingvistika, kompiuterinė lingvistika, semiotika, istorija ir filosofija, yra analizuojami daugiau nei 100 000 vartotojų komentarų, priklausančių trims kalbinėms bendruomenėms.
Tekstų autoriai aptaria įvairius internetinio antisemitizmo aspektus, įskaitant jo sąsajas su mizoginija, nagrinėja socialiniuose tinkluose platinamus antisemitinės tematikos memus. Remdamiesi konkrečių atvejų tyrimais, analizuoja antisemitinių tropų reprodukavimą, palaikymą ir atmetimą, taip kiekybiškai įvertindami komentarų struktūras internetinėse diskusijose. Be to, leidinyje yra daug rašoma apie turinio moderavimo priemonių ir giliojo mokymosi modelių, skirtų automatizuotai neapykantos kalbai aptikti, galimybes. Toks daugiadisciplininis požiūris leidžia visapusiškai suprasti šiuolaikinį antisemitizmą skaitmeninėse erdvėse ir akivaizdžiai parodo, kad yra labai svarbu spręsti „klastingo antisemitizmo“ problemą įvairiais aspektais.
Dangers of Narrative and Fictionality / Björninen, Samuli; Meyer, Pernille;Mäkelä, Maria;Zetterberg-Nielsen, – Berlin : Peter Lang GmbH, Internationaler Verlag der Wissenschaften, 2024. – 1e. knyga (294 p.)
XXI a. naratyvinė ekonomika yra grindžiama prielaida, kad visi – nuo pavienių socialinės žiniasklaidos vartotojų iki politinių partijų ir tarptautinių korporacijų – turi tapti pasakotojais. Tuo pat metu yra pastebima, kaip viešojoje erdvėje nyksta ribos tarp faktų, fikcijos, tiesos ir melo. Ši knyga yra labai naudinga tuo, kad literatūros tyrėjų trio padeda įvairaus amžiaus skaitytojams suprasti ir analizuoti naratyvo ir fikcijos retorines paskirtis bei juose slypinčius pavojus. Autoriai nagrinėja įvairius šiuolaikinius pasakojimo laukus – nuo socialinės naujienų žiniasklaidos iki literatūrinės autofikcijos, nuo dokumentinio pasakojimo iki seksualinės fantazijos. Visi, perskaitę knygą, sužinos, kaip ir kodėl šiuolaikinėje komunikacijos aplinkoje yra kuriami naratyvų ir fikcijų retoriniai, etiniai spąstai ir kaip jų išvengti tampant kritiškesniais skaitytojais.
Transforming Media Accessibility in Europe : Digital Media, Education and City Space Accessibility Contexts / Ann Marcus-Quinn;Krzysztof Krejtz;Carlos Duarte. – Cham : Springer, 2024. – 1e. knyga (428 p.)
Sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje žiniasklaidos prieinamumas tapo reikšminga įtraukumo, lygybės ir žinių demokratijos priemone, todėl leidinyje rasite išsamų žiniasklaidos prieinamumo Europoje tyrimą, kuriame atskleidžiamos technologinės, socialinės, psichologinės ir teisinės aspektų perspektyvos. Pasitelkiant įtikinamus eksperimentinius tyrimus, konkrečių atvejų analizes ir įžvalgas apie ateitį, straipsniuose yra svarstomos potencialios žiniasklaidos prieinamumo transformacijos galimybes įvairiuose sektoriuose, įskaitant švietimą, kultūrą ir išmaniuosius miestus. Autorių nuodugniai pateiktos gairės besidomintiems šia sritimi padės orientuotis daugialypėje europinėje žiniasklaidos prieinamumo srityje.
Disabled People Transforming Media Culture for a More Inclusive World / Beth A. Haller. – Abingdon, Oxon : Routledge. 2024. – 1e. knyga ( 231p.)
Knygoje yra rašoma apie negalią turinčius žmones, kurie turėjo įtakos kuriant šiuolaikinę žiniasklaidą. Remdamasis negalią turinčių, žiniasklaidos kūrėjų ir bendradarbių patirtimi, autorius pabrėžia, kad jų indėlis daugiausia keičia visuomenės supratimą apie negalią ir formuoja bei veikia masinės žiniasklaidos kultūros raidą.
Į autorių analizės lauką patenka įvairūs žiniasklaidos formatai – televizijos transliacijų kūriniai, spektakliai, tinklalaidės, TED („Technology, Entertainment“, „Design“) pokalbiai, filmai, realybės šou, grafiniai romanai, socialinės žiniasklaidos kanalai, dėl kurių galima sužinoti, kaip negalią turintys žmonės kovoja su marginalizacijos reiškiniu, su kuriuo jie susiduria masinėje žiniasklaidoje. Dabartiniai, negalią turintys žiniasklaidos kūrėjai naujųjų medijų platformose stengiasi kuo daugiau kalbėti apie negalios įtrauktį. Jiems labai svarbu, kad socialinės žiniasklaidos vartotojai pripažintų įvairias negalios formas, patirtis ir jų autentišką vietą medijų kultūroje. Tai novatoriška, be galo svarbi ir vertinga studija, kuri verčia susimąstyti ir keisti nusistovėjusius stereotipus visuomenėje.
Digital Transformation and Cultural Policies in Europe / Ole Marius Hylland, Jaka Primorac – Abingdon, Oxon : Routledge. 2024. – 1e. knyga (216 p.)
Veikalo autoriai analizuoja ir palygina skirtingas Europos skaitmeninės kultūros politikos kryptis. Pasitelkę septynių Europos šalių (Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Kroatijos, Švedijos, Ispanijos, Norvegijos ir Šveicarijos) atvejų studijas ir Europos Sąjungos skaitmeninės kultūros politikos analizę, knygos sumanytojai nagrinėja, kas nutinka, kai kultūros politiką veikia ir jai iššūkį meta skaitmeninė kultūra. Remiantis nuodugniu pagrindinių sąvokų ir analitinių perspektyvų aptarimu, straipsnių rinkinyje pateikiama unikali tarpdisciplininių požiūrių sistema, parodanti skaitmeninės kultūros politikos hiper-konvergenciją. Skaitmeninė politika apima ir įtraukia nusistovėjusias nacionalines kultūros politikos idėjas, tokias kaip demokratizacija, gerovė, prieinamumas, sujungtas į skaitmeninę sistemą, kartu papildant ją naujomis kultūros politikos priemonėmis ir instrumentais, tokiais kaip skaitmeniniai standartai, tarptautiniai reglamentai, direktyvos ir kt. Tai yra vertingas skaitinys, padedantis suprasti dabartinę skaitmeninės kultūros politikos sistemą, kuri bus įdomi ne tik kultūros ir kūrybinių industrijų mokslininkams ir studentams, bet ir kūrybos profesionalams bei politikos formuotojams.