Ar susimąstote, kokios būtų Kalėdos be muzikos, kuri sukuria šventinę nuotaiką? Kalėdinė muzika – tai daugiau nei tik dainos ar melodijos, lydinčios mus šventiniu laikotarpiu. Ji yra tradicijų dalis, gyvas istorijos, kultūros ir emocijų atspindys, kuris formavosi šimtmečiais.
Kalėdinės muzikos ištakos siekia viduramžius, kai pirmosios giesmės buvo atliekamos bažnyčiose ir religinėse apeigose, šlovinant Kristaus gimimą. Baroko laikotarpiu atsirado didingų kūrinių, tokių kaip Johanno Sebastiano Bacho „Kalėdų oratorija“ ar Arcangelo Corelli „Kalėdų koncertas“, perteikiančių šventinę didybę per įmantrias melodijas ir orkestrų skambesį. Tokios giesmės kaip „Stille Nacht, Heilige Nacht“ („Tyli naktis“), sukurtos XIX a. pradžioje, tapo pasauliniais simboliais, spinduliuojančiais ramybę ir viltį.
Tačiau Kalėdų muzika nėra vien religinės giesmės ar klasikiniai kūriniai. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje susiformavo pasaulietinės šventinės melodijos, tokios kaip Mykolos Leontovycho „Щедрик“ („Kalėdų varpai“), kurios žaismingas skambesys tapo vienu populiariausių šventinių motyvų. Dabar šią melodiją galime išgirsti netgi populiariausiuose filmuose.
Kalėdinė muzika – tai tiltas tarp tradicijų ir šiuolaikinės kultūros, sukuriantis ypatingą atmosferą ir leidžiantis kiekvienam iš mūsų prisiminti tikrąją švenčių prasmę. Ji užburia, ramina ir suvienija, paversdama šventinį laikotarpį ne tik džiugesniu, bet ir prasmingesniu.
Šventinės muzikos mylėtojus kviečiame pasinerti į magišką Kalėdų klasikos pasaulį, kurį praturtina žymiausi kūriniai iš skirtingų epochų. Ypatingą reikšmę turinčių pasaulinių kūrinių natos jau eksponuojamos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje.
Christmas Oratorio (Kalėdų oratorija) – Johann Sebastian Bach
„Weihnachtsoratorium“ – šešių dalių oratorija, skirta Kalėdų laikotarpiui. Tai vienas iš pačių populiariausių J. S. Bacho kūrinių, visame pasaulyje atliekamų advento laikotarpiu. Šventinei atmosferai sukurti J. S. Bachas naudojo baroko muzikai būdingą didingumą ir išraiškingumą.
Minuit, Chrétiens (Jau vidurnaktis, krikščionys) – Adolphe Adam
Šis himnas pirmą kartą buvo atliktas Prancūzijoje ir tapo pasauliniu Kalėdų simboliu. Kūrinys sukurtas Prancūzijos Placide Cappeau miestelio Šv. Jono krikštytojo bažnyčios restauruotų vitražų šventinimo proga ir giliai emociškai perteikia Kristaus gimimo stebuklą.
Stille Nacht, Heilige Nacht (Tyli naktis) – Franz Xaver Gruber
Viena garsiausių kalėdinių giesmių parašyta 1818 m. Austrijoje. Muzikos mokytojas, vargonininkas, kompozitorius F. X. Gruberis sukūrė giesmę Josepho Mohro tekstui, tačiau ilgą laiką jos autorystė buvo priskiriama W. A. Mozartui, J. Haydnui arba L. van Beethovenui. Jos rami melodija ir švelnus tekstas simbolizuoja taiką ir ramybę, kurią įkūnija Kristaus gimimas.
Concerto grosso Op. 6, Nr. 8 (Kalėdų koncertas) – Arcangelo Corelli
Šis kūrinys, dar vadinamas fatto per la notte di Natale (sukurtas Kalėdų nakčiai), yra vienas iš baroko šedevrų. Corelli pasitelkė švelnius pastorališkus motyvus, kad perteiktų Kalėdų nakties ramybę ir grožį, tad tai vienas didingiausių klasikinių kūrinių, skirtų kalėdiniam laikotarpiui.
„Щедрик“ („Kalėdų varpai“) – Mykola Leontovych
Kūrinio šaknys slypi senovinėje ukrainiečių liaudies šventėje „Щедрий вечір“, švenčiamoje per Naujųjų metų išvakares pagal Julijaus kalendorių. Originali daina pasakoja apie kregždę, kuri namų šeimininkui praneša apie artėjančią sėkmingų metų pradžią. 1921 m. kūrinys buvo aranžuotas ir atliktas JAV. Nuo tada jis tapo vienu populiariausių šventinių muzikinių kūrinių.
Eksponuojamas natas galite pagroti Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje arba iš anksto rezervavę vietą Muzikavimo erdvėje.
Primename, kad lietuviškos Kalėdų muzikos – garso įrašų bei natų galima klausytis ir portale epaveldas.lt. Paspaudę šią nuorodą, galėsite pagroti natas bei išgirsti, kaip skamba šimtmečio senumo kompozitoriaus Bronislovo Jasenausko Kalėdų giesmė, sukurta pagal Antano Baranausko tekstą. Naršykite ir ieškokite kitų lietuviškų natų.
Daugiau kalėdinės muzikos rasite Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, V a., 508 kab.