2024 m. gruodžio 17 d.

Naujai gauti leidiniai politikos ir teisės temomis Socialinių mokslų skaitykloje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos fondas pasipildė naujai gautais leidiniais politikos ir teisės temomis. Trumpai juos pristatome.

Politiškumo genealogija : monografija / Raimondas Kazlauskas. – Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2023. – 451 p.

Ši monografija  – tarpdisciplininis ir kompleksinis politiškumo kilmės, raidos ir krizės tyrimas, analizuojantis šį fenomeną iškėlusius veiksnius ir jų istorinę sklaidą.

Monografijoje pateikiama mokslo žiniomis pagrįsta ir istoriškai sukonkretinta politiškumo samprata. Remiantis plačia mokslinių tyrimų literatūra ir antikos rašytiniais šaltiniais analizuojamos religinės ir kultūrinės politiškumo genezės prielaidos, amžiaus grupių konfliktas, galios ir autoriteto tarpusavio santykis, be to, tvarkos principų ir valdymo formų tarpusavio sąveika.

Tai knyga, verčianti permąstyti ligšiolinį politiškumo įsivaizdavimą ir leidžianti suprasti jo esminių sąvokų bei vaizdinių kilmę, kartu ir jo atsiradimo aplinkybes.

Autoritarinis momentas : kaip institucijos pasitelkiamos kitaminčiams užgniaužti / Ben Shapiro ; iš anglų kalbos vertė Vytautas Sinica. – Vilnius : Valstybingumo studijų centras, 2023. – 254 p.

B. Shapiro – JAV politikos apžvalgininkas, JAV žiniasklaidoje labai anksti išsiskyręs drąsiomis pozicijomis ir išskirtiniu argumentavimu. Dėl šių savybių šiandien jis tapęs viena įtakingiausių asmenybių JAV žiniasklaidoje. Knygoje autorius kreipiasi į amerikiečių visuomenę, kalba jai apie jos problemas, apie iš jų faktiškai atimtas žodžio, sąžinės ir kitas pamatines laisves. Po laisvės ir lygybės lozungais išvien dirbanti valdžia, žiniasklaida ir įvairių kitų sričių įtakingiausi sluoksniai kuria naują tvarką, kurioje pamatinės pilietinės laisvės yra suvaržomos kaip niekada anksčiau moderniose demokratinėse santvarkose. Autorius paprastai ir vaizdingai paaiškina, kaip tai vyksta Amerikoje. Jo teigimu, JAV išgyvena posūkį į autoritarizmą, tačiau šis vyksta lėtai ir tyliai. Jo variklis – progresyvi kairioji inteligentija, užvaldžiusi įtakingiausias šalies institucijas: Holivudą, universitetus, žiniasklaidą, valstybės institucijas, o galiausiai primetusi savo taisykles net verslo korporacijoms. Šios taisyklės – požiūris, kad ligšiolinė demokratija, kurioje gerbiama piliečių valia, yra represyvi visų mažumų atžvilgiu, o socialinis teisingumas reikalauja demokratines taisykles pakeisti. B. Shapiro pateikiamas Amerikos vaizdas aiškiai rodo, kaip įvairiausios laisvos šalies gyvenimo sritys nusilenkia šiai galiai ir perima jos taisykles – politinį korektiškumą, cenzūrą ir visuotinį įvairovės vaikymąsi, kad tik jokios mažumos nebūtų įžeistos. To kaina, autoriaus teigimu, yra svarbiausios pamatinės piliečių laisvės, įtvirtintos JAV Konstitucijoje. Skaitytojui belieka įvertinti knygos argumentus ir pačiam nuspręsti, ar panašios tendencijos neateina į Lietuvą.

 

Žmogaus teisės Europoje : Vilniaus universiteto vadovėlis / Vygantė Milašiūtė. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. – 381 p.

Šis vadovėlis yra skiriamas studijuoti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės specializacijos studentams dėstomą žmogaus teisių Europoje dalyką. Pristačius tarptautinės viešosios ir Europos Sąjungos teisės lygmeniu Europoje vykdomam žmogaus teisių reguliavimui suvokti svarbius teorinius teiginius, aptariama globalioji tarptautinė žmogaus teisių apsaugos pagal tarptautinę viešąją teisę sistema. Toliau pristatomos Europos regione veikiančios tarptautinės žmogaus teisių apsaugos posistemės, išskiriant jas pagal tarptautinę organizaciją, su kuria jos siejamos, t. y. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos ir Europos Sąjungos žmogaus teisių apsaugos posistemės. Daugiausia dėmesio skiriama Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (EŽTK). Nagrinėjami tarptautinės teisės sistemos atskirų dalių sąveikos klausimai, atkreipiant dėmesį į tai, kad EŽTK teisių turinys nustatomas atsižvelgiant ir į kitų tarptautinės ir regioninės žmogaus teisių apsaugos teisės aktų turinį. Taip pat nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės derinimo su EŽTK klausimai, pateikiama Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų bylose prieš Lietuvą pavyzdžių.

Politics of uncertainty : the United States, the Baltic question, and the collapse of the Soviet Union / Una Bergmane. – New York, N.Y. : Oxford University Press, [2023]. –  241 p.

Remdamasi plačiais archyviniais tyrimais, autorė tiria santykius tarp JAV vyriausybės, Baltijos šalių nepriklausomybės judėjimų ir Maskvos pertvarkos (perestroikos) laikotarpiu. 1940 m. SSRS okupuotos ir neteisėtai aneksuotos Estija, Latvija ir Lietuva buvo pirmosios sovietinės respublikos, peržengusios pertvarkos ribas ir reikalavusios nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos. Iš pirmo žvilgsnio nereikšminga Baltijos regiono problema ėmė vis labiau įgauti tarptautinį matomumą ir iki 1990 m. iškilo svarbūs klausimai – sovietų valstybės transformacija ir europinės santvarkos pertvarkymas. Ir Vašingtonas, ir Maskva norėjo išspręsti Baltijos šalių krizę, tačiau nė vienas nebuvo tikras, kaip tai padaryti. Jungtinės Valstijos niekada nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir taip bandė akurti pusiausvyrą remdamos Baltijos šalių nepriklausomybę ir kartu nesukeldamos pavojaus santykiams su Kremliumi. O M. Gorbačiovas susidūrė su vis svarbesniu pasirinkimu tarp demokratizacijos ir sovietinės imperijos išsaugojimo.

Quo vadis, kriminalistika? = Quo vadis, criminalistics? : Liber Amicorum profesoriui Henryk Malewski : kolektyvinė monografija / [moksliniai redaktoriai ir sudarytojai Snieguolė Matulienė, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Žaneta Navickienė]. – Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. – 471 p.

Monografija pradedama straipsniais apie kriminalistikos mokslo raidą per prof. dr. Henryko Malewskio mokslinės minties prizmę; pasakojama apie jo asmenybę, kūrybinę, pedagoginę ir visuomeninę veiklą, profesinius pasiekimus. Profesorius turtino kriminalistikos mokslo šaką nebijodamas teorinių ginčų, atsižvelgdamas į praktikos poreikius ir aktualijas, veikdamas teisėkūrą, suteikdamas žinių studentams, nusikaltimų tyrėjams ir patiems mokslininkams, apgynė daktaro disertaciją apie įvykio vietos apžiūrą ir įvykio vietos tyrimą.

Monografijoje analizuojami bendrieji ir specialieji kriminalistikos mokslo dėsniai, teismo ekspertologijos klausimai, bendros Europos erdvės formavimo tendencijos kriminalistikos ir teismo ekspertizės mokslo srityje. Atskiras monografijos skyrius skirtas nusikaltimų tyrimo ypatumams – aptariami kriminalistiniai, procesiniai ir ekspertologiniai procesai. Čia rašoma apie dirbtinį intelektą ir jo naudojimą policijoje ir teisme, kriminalistinių DNR duomenų bazių naudojimą, advokato teisę atlikti įvykio vietos apžiūrą; narkotikų kontrabandą kaip organizuoto nusikalstamumo dalį.

Monografijos elektroninę versiją taip pat galite skaityti portale www.iBiblioteka.lt, atsisiųsti ir išsisaugoti savo įrenginyje.

Statutinis Teismas : monografija / Ieva Deviatnikovaitė ; [Mykolo Romerio universitetas]. – Kraków : Wydawnictwo Księgarnia Akademicka , 2023. – 592 p.

1935 m. įsteigtas Statutinis Teismas turėjo nagrinėti Lietuvos ir Klaipėdos krašto įstatymų ir įstatyminių aktų galimo prieštaravimo Klaipėdos krašto Konvencijos statutui bylas. Po 1930 m. itin suintensyvėjęs Vokietijos kišimasis į Lietuvos politiką Klaipėdos krašte paskatino Lietuvos teisininkus valstybės vyriausiajame tribunole numatyti naują Statutinio Teismo įstaigą. Jis turėjo perimti centro ir autonominės valdžios institucijų konfliktų, kilusių iš skirtingo Statuto interpretavimo, nagrinėjimo kompetenciją, padedant išvengti nuolatinio Klaipėdos klausimo aktualizavimo Tautų Sąjungos Taryboje. Statutiniam Teismui suteikta kompetencija spręsti Lietuvos ar Klaipėdos krašto įstatymo, administracinio organo administracinio akto, Klaipėdos krašto gubernatoriaus ar Klaipėdos krašto seimelio neįstatyminio akto prieštaravimo Klaipėdos krašto Statutui bylas. Vokietija, Klaipėdos krašto autonominės institucijos ir vietiniai teismai nepripažino Statutinio Teismo kompetencijos Klaipėdos krašte, todėl jis veiklos nepradėjo.

Knygoje taip pat atskleidžiamas milžiniškas M. Romerio indėlis, steigiant Statutinį Teismą, kuris iš esmės įkūnijo pirmą konstitucinio ir administracinio teismo funkciją atliekančią teisminę instituciją Lietuvoje.

Lietuvos baudžiamosios justicijos teisė: patirtis ir ateitis : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys : Liber amicorum profesoriui Gintarui Švedui / Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas ; [sudarytojas ir mokslinis redaktorius Jonas Prapiestis] ; [recenzentai Saulius Katuoka, Vidmantas Egidijus Kurapka]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2024. – 831 p.

Šis recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys visų pirma skiriamas Lietuvos baudžiamosios justicijos kodifikuotosios teisės doktrinos, teisėkūros, teisės taikymo problemoms spręsti, bet jame yra straipsnių ir apie kitų teisės šakų aktualijas, įvairiais požiūriais susijusias su baudžiamąja justicija. Trys straipsniai skirti Ukrainos baudžiamosios teisės problemoms spręsti šalyje vykstančio karo metu, naujojo šios šalies Baudžiamojo kodekso koncepcijos ir principų analizei.

Straipsnių autoriai – Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir kitų teisinių institucijų vadovai, žinomi šalies teisės mokslo atstovai.

Naujai gautas knygas rasite Socialinių mokslų skaitykloje, III a., 334 kab.