2024 m. gruodžio 19 d.

3D skaitmeninimo technologijos kultūros paveldui išsaugoti: pasaulinės patirtys

2019 m. balandžio 15 d. pasaulis išvydo vieną skaudžiausių šiuolaikinės istorijos kultūros paveldo katastrofų – Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisrą. Gaisras stipriai apgadino šį gotikinės architektūros šedevrą: sunaikintas medinis stogas, vadintas „mišku“, sugriauta ikoniškoji stogo smailė.

Prieš gaisrą istorikas ir architektūros ekspertas Andrew Tallonas atliko itin detalius Paryžiaus Dievo Motinos katedros 3D skenavimus. Pasitelkęs lazerinę technologiją, jis užfiksavo kiekvieną pastato elementą – nuo arkų iki smulkių akmens raižinių – milimetrų tikslumu. Šie duomenys tapo vertingu šaltiniu vykdant katedros rekonstrukcijos darbus: leido inžinieriams ir restauratoriams atkurti jos originalią formą ir proporcijas, unikaliojo „miško“ geometriją, sunaikintas skulptūras ir gorgoles, ir taip išsaugoti statinio autentiškumą. Šių metų gruodžio 8 d. Paryžiaus Dievo Motinos katedra vėl atvėrė duris visuomenei.

Paryžiaus katedros restauracija yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip 3D skaitmeninimo technologijos gali padėti išsaugoti paveldo objektus net po didelių katastrofų. Ši technologija ne tik padeda užtikrinti autentišką atkūrimą, bet ir skatina įdomius sprendimus, jungiančius istoriją, mokslą ir technologijas. Šiuolaikinės technologijos skirtingose šalyse panaudojamos įvairiais būdais – nuo prevencinio paveldo apsaugos iki inovatyvių švietimo ar turizmo iniciatyvų.

Siekiant ateities kartoms išsaugoti turtingą Europos kultūros paveldą 3D skaitmeninimas tampa neatsiejama istorinių paminklų apsaugos priemone. Pvz., Italijoje ši technologija panaudota renesanso šedevro – Michelangelo „Deivido“ skulptūros ar Vatikano Šv. Petro bazilikos erdvių ir lankytojams paprastai neprieinamų ekspozicijų skaitmeninėms kopijoms kurti. Pastarąjį projektą įgyvendino „DADADA Studio“ dizainerių bei „Processoffice“ studijos architektų komanda iš Lietuvos, visuomenei jis bus atvertas 2025 m.

Vokietijoje naudojamos itin pažangios lazerinio skenavimo ir fotogrametrijos technologijos, leidžiančios detaliai atkurti karo sugadintus paminklus. Pavyzdžiui, Berlyno Pergamono altorius buvo detaliai suskaitmenintas, o jo 3D modeliai naudojami edukaciniais tikslais ir virtualiosios realybės ekspozicijose.

3D skaitmeninimas atlieka ypač svarbų vaidmenį Artimuosiuose Rytuose, kur daugelis kultūros paveldo objektų yra sunaikinti ar pažeisti ginkluotų konfliktų metu. Sirijoje ir Irake tokios organizacijos kaip „The Arc/k Project“ ir UNESCO bendradarbiauja su vietos ekspertais, siekdamos skaitmeninti antikinius miestus, pvz., Palmyrą. Pasitelkusios dronus ir pažangias skenavimo technologijas, jos sukūrė detalius 3D modelius, leidžiančius iš naujo pastatyti sugriuvusius paminklus ar juos pritaikyti virtualioms ekspozicijoms.

Azijos šalys, Japonija ir Kinija, naudoja 3D skaitmeninimo technologijas ne tik apsaugai, bet ir kultūros sklaidai. Skaitmeninės tradicinių Japonijos šventyklų kopijos demonstruojamos virtualiosios realybės parodose. Kinija, savo ruožtu, ypatingą dėmesį skiria Didžiosios sienos skaitmeninimui. Pasitelkiant 3D technologijas, fiksuojamos pažeistos sienos dalys, siekiant jas restauruoti ir ilgainiui išsaugoti.

Jungtinėse Amerikos Valstijose 3D skaitmeninimas pasitelkiamas siekiant išsaugoti tiek vietinių Amerikos genčių paveldo objektus, tiek įvairių imigrantų bendruomenių palikimą. Pavyzdžiui, SmithsonianSmithsonianSmithsonian institutas vykdo ambicingus projektus, kurių metu kuriami skaitmeniniai artefaktų ir istorinių objektų archyvai. Šie modeliai naudojami interaktyviose muziejų ekspozicijose, padedančiose plačiau skleisti žinias apie JAV kultūrinę įvairovę.

Afrikoje 3D technologijos padeda iš naujo atrasti senovines civilizacijas. Egipte atliekamas plačiai žinomas projektas, kuriuo siekiama skaitmenizuoti piramides ir kitas archeologines vietas, pvz., Karalių slėnį. Šios iniciatyvos padeda ne tik išsaugoti paveldo objektus, bet ir pritraukti daugiau lankytojų, naudojant virtualias turizmo platformas. Be to, tokios organizacijos kaip „African Heritage Digital Initiative“ naudoja 3D skaitmeninimą fiksuodamos mažiau žinomų genčių kultūrinius artefaktus ir taip užtikrina jų vietą pasaulinėje kultūros istorijoje.

Nacionalinė biblioteka įgyvendina du svarbius Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamus projektus: „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ bei E-kultūros portalas (vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas)“ kartu su Kultūros paveldo departamentu ir kitais partneriais. Planuojama, jog, kaip vienas iš rezultatų, bus sukurta galimybė specialistams ir visuomenei susipažinti su 3D modeliais tokių svarbių Lietuvos paveldo objektų kaip Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Trakų salos pilis, Kauno centrinio pašto rūmai ir kt. Šiuolaikinėmis 3D technologijomis skenuoti objektai reikšmingai prisidės prie kultūros paveldo išsaugojimo ateities kartoms ir virtualaus turizmo pažinimo galimybių.