2025 m. vasario 3 d.

Išleistas „Gimtosios kalbos“ sausio mėnesio numeris

Pirmajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje apžvelgiamas redaktorių ir vertėjų seminaras, skirtas kalbos variantiškumo klausimams, pasakojama apie kalbininkų atminimo įamžinimą Klaipėdos rajone, komentuojamos užduotys, padedančios kitakalbiams mokiniams pasirengti suprasti lietuviškus tekstus, rašoma apie Lietuvių kalbos institute surengtą terminologijos seminarą.

Apie 2024 metų tekstus ir autorius 3

2024-aisiais „Gimtojoje kalboje“ buvo įdomių debiutų, paskelbta originalių straipsnių kalbos mokymo ir dėstymo klausimais, rašyta apie aktualius kalbos reiškinius ir mažai kam žinomus terminijos dalykus. Apibendrinusi praėjusių metų publikacijas, redakcinė kolegija nutarė savo prizais – vertingomis knygomis – apdovanoti šiuos autorius:

Kristiną Jakaitę-Bulbukienę – už lietuvių kalbos mokymo ir dėstymo klausimų analizę (nr. 3 (su Akvile Matulionyte) ir nr. 9),

Gintautą Grigą – už nuolatinį rūpinimąsi lietuvių kalba informacinėse technologijose (nr. 1),

Lionę Lapinskienę – už kalbininkų palikimo tyrimus ir jų sklaidą (nr. 11 ir nr. 12),

Aušrą Rimkutę-Ganusauskienę – už terminijos analizę ir sklaidą (nr. 12),

Laurą Sakalauskaitę – už vardyno tyrimus ir už sėkmingą debiutą (nr. 3 ir nr. 9),

Anželiką Smetonienę – už senosios raštijos tyrimus (nr. 2 ir nr. 4),

Daivą Šveikauskienę – už supažindinimą su kalbos analizės technologijomis (nr. 5),

Kazimierą Župerką – už dėmesį aktualiems kalbos reiškiniams (nr. 6),

taip pat paskatinti debiutantus Moniką Kazabuckaitę (nr. 9 ir nr. 11) ir Gabrielių E. Klimenką (nr. 7) bei lietuvių kalbos mokymo ir dėstymo klausimų tyrėją Akvilę Matulionytę (nr. 3).

Aktualijos

Kalbos redaktorius ir kalbos variantiškumas (par. Rita Urnėžiūtė) 4

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ir Lietuvių kalbos draugijos pernai rengtas seminarų ciklas „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“ baigtas lapkričio 7 d. Lietuvių kalbos instituto mokslininkės Ritos Miliūnaitės seminaru „Variantų išredagavimas: kada nuostoliai, kada nauda?“

Užmaršties tyla ir atminimo ženklai (Daiva Beliokaitė) 14

Kodėl turime skaityti ir tyrinėti ne tik rašytojų, bet ir kalbininkų biografijas, jų darbus? Atsakymą galima rasti ilgai neieškojus: kalba yra vienas iš mūsų valstybės kertinių ramsčių, o kalbininkas, kaupdamas, nagrinėdamas, sistemindamas kalbos turtus, prisideda prie valstybės kūrimo, jos idėjos įprasminimo per kalbą. Jei pažvelgtume plačiau – į kalbininkų šeimos, giminės istorijas ir jų asmeninę pilietinę poziciją kritiniais valstybės gyvavimo laikotarpiais, atrastume, kad kalbos mokslininko kelias yra esminio pilietinio apsisprendimo ir pasiryžimo kelias, ateinantis iš šeimos ir tėviškės aplinkos – dažnai valstietiškos, užgrūdintos sunkiu darbu, su knygnešystės įskiepiu.

Taigi, jų darbų ir gyvenimo pažinimas gali padėti ir mums tapti labiau pilietiškai ir tautiškai susipratusiems, neabejingiems savo valstybei. Kaip tik todėl kalbininkai turi būti vertinami, prisimenami, jų darbai toliau tiriami, tęsiami, o viešosiose erdvėse turėtų rastis atminimo ženklų, kurie skatintų domėtis, lankyti, klausytis pasakojimų.

Skelbiamas Lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos rajono Johano Ferdinando Kelkio skyriaus pirmininkės Daivos Beliokaitės straipsnis, parengtas pagal pranešimą, skaitytą pernai spalio 11 d. Endriejave vykusiame seminare „Valstybinės kalbos keliu: žmonės ir jų darbai“.

Pedagogo užrašai

Tekstų supratimas: prieštekstinės, tekstinės ir potekstinės užduotys (Aušra Valančiauskienė) 21

Mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios dažniausiai daugiau dėmesio skiriama gramatikai ar leksikai. Neretai ir kitakalbiams mokiniams atrodo, kad perpratus sudėtingą lietuvių kalbos gramatikos sistemą ir išmokus pakankamai lietuviškų žodžių bendrauti šia kalba taps daug paprasčiau. Tačiau joks kalba atliekamas komunikacinis veiksmas neįmanomas be teksto. Straipsnyje aptariamos užduotys, padedančios pasirengti suprasti tekstus, juos „atrakinti“, apie juos padiskutuoti ar parašyti, taigi šitaip geriau suprasti kalbą ir tobulinti jos kalbos vartojimą.

Stebuklingas kalbos medis (Armandas Švedkauskas) 27

2024 m. surengto kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės III vietos laimėtojo Armando Švedkausko (Alytaus Dzūkijos mokykla) darbas.

Laiškas Kalbai (Kamilė Indrelytė) 28

2024 m. surengto kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės III vietos laimėtojos Kamilės Indrelytės (Alytaus šv. Benedikto gimnazija) darbas.

Kronika

Konferencijos 29

Pernai gruodžio 6 d. Lietuvių kalbos institute surengto tradicinio mokslinio seminaro „Terminologija: mokslo ir praktikos klausimai“ pranešimus apžvelgia Ramunė Vaskelaitė.

Spausdintinus žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba galima kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Šį ir kitus mūsų leidinius taip pat kviečiame įsigyti internetu www.melc.lnb.lt.