2025 m. balandžio 15 d.

Lietuvių bibliografui, knygotyrininkui, habil. dr. prof. Vladui Žukui (1925–2014) – 100

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir 2025 metais minimas Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukaktis ir kitas atmintinas datas, kviečia minėti lietuvių bibliografijos tyrėjo ir sudarytojo, knygotyrininko, senosios literatūros tyrėjo, kultūros istoriko ir meno kolekcininko, ilgamečio Vilniaus universiteto dėstytojo, humanitarinių mokslų habil. daktaro, prof. Vlado Žuko metus.

Šia proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaitykloje (III a., 304 kab.) parengta knygų ekspozicija. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Vladas Žukas gimė 1925 m. balandžio 18 d. Pakiršinio kaime, Radviliškio rajone (netoli Baisogalos).

Studijavo Kauno universiteto Istorijos-filologijos fakultete lituanistiką (1946–1951), studijas tęsė Vilniaus universitete (1949–1951), kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1960 m. apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją apie Silvestrą Baltramaitį ir jo bibliografinius darbus. Toliau vystydamas tyrimus bibliografijos ir knygotyros srityse 1972 m. Vilniaus universitete apgynė filologijos mokslų knygotyros krypties habilituoto daktaro disertaciją apie Lietuvių bibliografijos istoriją iki 1940 metų. Po dvejų metų jam buvo suteiktas habilituoto mokslų daktaro laipsnis, o 1980 m. – Profesoriaus vardas. V. Žukas buvo pirmasis mokslininkas Lietuvoje, apgynęs disertacijas iš bibliografijos ir knygotyros srities. Didžiąją savo gyvenimo dalį (1951–1992) paskyrė darbui Vilniaus universitete, o visą gyvenimą – lietuviškos knygos, bibliografijos tyrinėjimams. Universitete ėjo įvairias pareigas, buvo pagrindinis bibliografijos dėstytojas – skaitė bendrosios bibliografijos, grožinės literatūros bibliografijos, lietuvių bibliografijos istorijos paskaitas. Parengė daugiau kaip du tūkstančius aukštos kvalifikacijos specialistų. Dirbo Lietuvos Knygų rūmų Lietuvių spaudos retrospektyviosios bibliografijos skyriaus vedėju (1991–1992).

V. Žukas tęsė prieškario bibliografų ir knygotyrininkų pradėtą darbą. Pasižymėdamas didele erudicija, kritiniu mąstymu, reiklumu sau ir kitiems, profesionalumu, nuosekliai dirbo Lietuvos kultūros istorijos plotmėje. Bibliografija jam buvo tautos kultūrinio palikimo dalis, turinti mokslinių tyrimų potencialą. Paskelbė netoli tūkstančio darbų, tarp jų – per 20 knygų. Parengė ir išleido knygotyros ir bibliografijos mokslo darbų, atsiminimų knygų.

Pagrindinė tiriamojo darbo kryptis buvo lietuviškoji knyga, jos raida ir bibliografija. Lietuvių bibliografijos istorija iki 1940 m. išanalizuota disertacijoje. Jos pagrindu išleista monografija „Lietuvių bibliografijos istorija (iki 1940)“ (1983), reikšmingiausias knygotyros darbas „Lietuvių knygotyros bruožai“ (1989). Tyrinėdamas lietuvių knygos leidimą ir platinimą 1918–1940 metais, išleido keletą knygos ir literatūros istorijai reikšmingų leidinių: „Dirvos“ bendrovė knygoms leisti ir platinti, 1918–1940“ (1994), „Švyturio“ bendrovė knygoms leisti ir platinti, 1918–1931 (1998)“, „Bendrovės knygoms leisti ir platinti, 1918–1940“ (1998) ir kt.

„Parengė keletą asmeninių ir šakinių bibliografijų. Iš jų reikšmingesnės: „Antanas Strazdas“ (1969), „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“ (1970), „Lietuviškieji literatūros bibliografijos šaltiniai“ (1979) ir kt. Profesorius rašė savo, taip pat užrašinėjo ir skelbė žymių kultūros veikėjų atsiminimus. Susitiko su gausybe intelektualų, kultūros žmonių, kad pakalbintų, užrašytų, užregistruotų, paliktų istorijai. Kaip pats rašė: „Tikėjausi ką ne ką išgelbėti nuo užmaršties.“ Išleido penkių prisiminimų knygų seriją „Prisiminimų puslapiai“ apie savo gyvenimą ir darbus. Tai „Vaikystės krašte“ (2000), „Gimnazijos suole“ (2000), „Studijų metai“ (1999) ir „Pažinti kultūros žmonės“ (2 kn., 2002–2010). Reikšmingi darbai: „Gyvenimas kalbai: Juozas Pikčilingis“ (2001), „Margi gyvenimo puslapiai: Salomėja ir Jonas Aleksos“ (2003), „Beatričė Grincevičiūtė“ (2004), „Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška“ (2012) ir kt. Pats profesorius vertingiausia laikė monografiją „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“ (2000).

Mokslinę veiklą vykdė eidamas ir redaktoriaus pareigas: „Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimų“ (1961–1969) redaktorius, „Knygotyros“ žurnalo redaktorių kolegijos narys (1979–1992), LTSR bibliografijos serijos A redakcinės kolegijos narys (1985–1992).

Būdamas didelis meno gerbėjas ir kolekcininkas surinko gausią vaizduojamosios dailės kolekciją. Joje buvo nemažai lietuvių autorių ir lietuvių liaudies meno kūrinių. Kolekcijos pagrindu išleistas albumas „Vladas Žukas: Susitikimas su daile = Vladas Žukas. Encounters with art“ (2009).

Visais įmanomais būdais rėmė profesinę bibliotekininkų bendruomenę, vadovavo Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubui (1977–1981). Už tai 1994 m. jam suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nario vardas. Už nuopelnus bibliotekininkystės mokslui ir studijoms 1999 m. Lietuvos kultūros ministro apdovanotas padėkos raštu. Už mokslo ir visuomeninius nuopelnus ugdant lietuvių kalbos ir knygos kultūrą spaudos draudimo panaikinimo 100-mečio proga (2004 m.) paskirta Kalbos („Felicijos“) premija.

Vladas Žukas savo rankraščius perdavė Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriui, kur suformuotas jo asmeninis fondas.

Vladas Žukas mirė 2014 m. kovo 26 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

2015 m. balandžio 18 d. Vilniuje, ant Mokslininkų namų šoninio fasado (Lukiškių g. 1, Naujamiesčio seniūnija), prof. V. Žuko atminimui buvo atidengta memorialinė lenta iš granito (skulpt. Marijonas Šlektavičius). Šiame name prof. V. Žukas gyveno nuo 1952 m. iki mirties 2014 m.

Minint profesoriaus 90-ąsias gimimo metines, Vilniaus universitetas parengė V. Žuko bibliografijos rodyklę, kurioje suregistruoti 1950–2014 m. publikuoti bei redaguoti mokslininko darbai, taip pat literatūra apie profesorių.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje esančių Vlado Žuko parengtų ir literatūros apie jį leidinių bibliografinis sąrašas.

Naudoti šaltiniai:

Glosienė, Audronė. Gyvenimo būdas – bibliografija // Literatūra ir menas. – 2000, bal. 21, p. 5.

Kaunas, Domas. Atlikęs daugiau negu galėjo: Vladas Žukas; Žukas, V. Senjoro minčių nuotrupa // Vladas Žukas : bibliografijos rodyklė, 1950–2014 / Vilniaus universitetas ; [parengė Salomėja Peciulkienė ir kt.] ; [sudarė Domas Kaunas]. – Vilnius : [Vilniaus universitetas] : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. – P. 10-13; 14–17.

Petreikis, Tomas. In memoriam Vladas Žukas (1925 04 18–2014 03 26) : [bibliografas, knygotyrininkas, kolekcionierius : nekrologas] // Tarp knygų. 2014, Nr. 5 (gegužė), p. 36–37.

Vladas Žukas // Senjorai apie savo laiką ir fakultetą : skiriama Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto 15 metų sukakčiai / Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. – Vilnius : Petro ofsetas, 2006 – P. 10.

Vladas Žukas. vilnijosvartai.lt [interaktyvus]. [žiūrėta: 2025-04–10]. Prieiga per internetą ›