Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtoje parodoje ir ją lydinčiuose edukaciniuose renginiuose. „Maištaujančios knygos“ – unikali istorinė paroda, skirta maištaujančioms knygoms, kurios išgyveno ne tik savo dramatišką amžių, bet dar ir visus penkis šimtus metų. Šios knygos – Reformacijos augintinės ir Reformacijos kėlėjos, puoselėtojos ir skleidėjos. Ekspozicijoje – Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi XVI–XVII a. spaudiniai ir rankraščiai, dėl kurių ir tarp kurių radosi ir pirmoji lietuviška Martyno Mažvydo knyga. Reformacija pristatoma kaip dinamiškas intelektinis procesas, aktualus ir šiandienos Lietuvos kultūrai ir visuomenei. Apie senas, retas ir įdomias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maištaujančias knygas, jų istorinę aplinką bus pasakojama ir edukaciniuose renginiuose. Susipažinkite su išsamia programa.
Lapkričio 9 d. – parodos „Maištaujančios knygos“ atidarymas
Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›
17.30 val. – PARODOS ATIDARYMAS. Dalyvauja Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Goethe’s instituto vadovas Detlef Gericke, Lenkų instituto Vilniuje direktorius Marcin Lapczynski, prof. habil. dr. Dainora Pociūtė, prof. dr. Deimantas Karvelis, kvapų kultūros specialistė Laimė Kiškūnė. Martyno Mažvydo gyvenamuoju laiku skambėjusią muziką atlieka senosios muzikos ansambliai „Ignis“ ir „Chiaroscuro“, vadovas Vilimas Norkūnas. Nacionalinėje bibliotekoje pirmą kartą skambės istorinio instrumento – klavesino garsai. Koncerte bus pristatyta plati XVI—XVIII a. bažnytinės ir pasaulietinės muzikos kūrinių paletė. Į programą įtraukti pasaulinį pripažinimą pelniusių kompozitorių P. Sweelincko, H. Schützo, Cl. Monteverdi, G. Frescobaldi, T. Merulos, G. B. Cocciolos kūriniai, taip pat Lietuvoje dirbusių reikšmingų kompozitorių H. Fincko, M. Gomolkos kūryba.
Paroda atvira lankytojams iki gruodžio 18 d. 12 val.
Parodos edukaciniai renginiai:
Lapkričio 15 d. – prof. habil. dr. Dainoros Pociūtės paskaita „Reformacijos tinklai: Lietuva ir XVI a. Europos religiniai procesai“.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), kaip ir Lenkijoje bei Transilvanijoje, XVI a. sužydėjo įvairialypė Reformacijos kultūra, kuri leidžia mūsų šalį laikyti daugiakonfesės Reformacijos raidos pavyzdžiu XVI a. Europoje. Paskaitoje daugiausia dėmesio skiriama skirtingų Lietuvos reformacijos krypčių analizei ir LDK protestantizmo santykių su Europos reformacijos raida aptarimui. Reformacija Lietuvoje vystėsi kaip Europos reformacijos tinklaveiklos procesas, kuris neturėjo vieno koordinacinio centro, bet plėtojosi įvairiomis kryptimis. LDK Reformacijos lyderio Mikalojaus Radvilo Juodojo (1515–1565) veiklos metais LDK evangelikai palaikė ryšius su Prūsijos ir Vokietijos liuteronais, Šveicarijos reformatais ir Italijos antitrinitoriais. Paskaitoje įvertinamos Reformacijos plitimo aplinkybės ir pagrindiniai Europos reformacinės minties židiniai, jų kontaktai su Lietuva, pristatomos Lietuvos evangelikų bažnyčios schizmos (gr. schisma – skilimas) priežastys, aptariamos XVI a. protestantizmo idėjos ir doktrinos.
Lapkričio 23 d. – prof. dr. Deimanto Karvelio paskaita „Tikėjimo (ne)laisvė Lietuvoje Reformacijos epochoje“.
Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›
Paskaitoje nagrinėjama tikėjimo ir sąžinės laisvės tema XVI–XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tikėjimo disputų epochoje, aptariant sociokultūrinį lauką, kuriame gyvavo įvairios krikščioniškos visuomenės konfesijos. Aptariamos susiklosčiusios istoriografinės nuostatos religijos tolerancijos klausimu, išryškinant protestantizmo ir katalikybės konkurencinės priešpriešos vaidmenį tikėjimo laisvės sklaidoje. Religinės tolerancijos reiškinys analizuojamas valstybiniu (valdovų pozicija, normatyviniai valstybės aktai), bažnytiniu (konfesinių institucijų pozicija) ir socialiniu („tikybinės prievartos“ reiškinys luominėje visuomenėje, religinės konversijos klausimas šeimos aplinkoje, lokalinės krikščioniškos visuomenės požiūris į konfesines mažumas) aspektais. Tikėjimo (ne)laisvės klausimas pristatomas de jure ir de facto kontekstuose.
Lapkričio 30 d. – senosios muzikos specialisto Vilimo Norkūno paskaita „Reformacijos laikų giesmės ir giesmynai Lietuvoje“.
Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›
Susipažinsime su pirmųjų giesmynų istorija, Nacionalinės bibliotekos archyvuose stropiai saugomais, o šiuo metu parodoje viešai pristatomais protestantiškais giesmynais. Pažvelgsime į giesmynų turinį, nagrinėsime kelių giesmių kilmės istoriją, lyginsime lotyniškas, vokiškas ir lietuviškas tos pačios giesmės versijas, galbūt net mėginsime kartu jas pagiedoti. Ši paskaita turėtų sudominti ne tik muzikos, kalbotyros specialistus, bet ir visus, besidominčius mūsų istorija ir kultūra.
Gruodžio 7 d. – kvapų meno grupės Laimės Kiškūnės, Kazimiero Seibučio, Jurgos Katakinaitės-Jakubauskienės, Redos Valentinavičienės („Hortus apertus“) edukacinės dirbtuvės „Reformacijos epochos aromatai ir istorijos“.
Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›
Istorijos ir uostymas: aromatai, gaubę Reformacijos laikotarpio Europą, požiūris ir santykis su kvapu – nuo religijos iki kvepalų ar prieskonių, nuo silkių iki smilkalų, nuo klampaus molio iki laužuose liepsnojančių knygų ir pačių reformatorių.
Kodėl knygų kvapas toks mėgstamas? Kuo kvepia sena knyga? Pasakojimas apie aromatinės kompozicijos, skirtos parodai „Maištaujančios knygos“, kūrimą: knygų kvapų dekonstrukcija, uostomosios ekskursijos po Nacionalinės bibliotekos fondus akimirkos, parfumerės Laimės Kiškūnės sukurto kvapo parodos instaliacijai kontempliacija.
Gruodžio 15 d. – restauratorės Dalios Udrienės paskaita „Knyga iš ano amžiaus: Martyno Liuterio Biblijos restauravimas“.
Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›
Martyno Liuterio knyga „Biblia“, išleista Magdeburge 1545 m., saugoma Nacionalinės bibliotekos IIFVC Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Į Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių ši knyga pateko 2017 m. pradžioje. Knyga buvo labai sunykusi: pažeista pelėsių, apiplyšusi, purvina. Prarastas autentiškas biblijos viršelis. Atlikus išsamią knygos struktūros analizę, paaiškėjo, kad restauratorių laukia didelis iššūkis restauruoti šią unikalią XVI a. knygą. Apie taikytas metodikas, sudėtingus restauravimo procesus ir bus šis pranešimas – „Knyga iš ano amžiaus. Martyno Liuterio Biblijos restauravimas“.
Trumpai apie renginius
Data | lapkričio 9, 15, 23, 30, gruodžio 7, 15 d. |
Laikas | 15.00 val. |
Vieta | atidarymas – atrijus, prie vitražo, III a.; edukaciniai renginiai – Valstybingumo erdvė, II a. |
Dalyvavimas | į visus renginius įėjimas laisvas |
Organizatorius | Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka |
Rėmėjai | Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Goethe‘s institutas, Lenkijos institutas Vilniuje |
Partneris | „Hortus apertus“ |
Daugiau informacijos | apie ekskursijas po parodą › senos, retos ir įdomios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygos socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“ |