Dalinamės džiugia naujiena – nuo šiol Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dirba oficialios Vilniaus geradarės. O tiksliau – Vilniaus meras Remigijus Šimašius šią savaitę į padėkos vakarą sukvietė Vilniaus miesto geradarius – savanorius, aktyvias bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, įvairių įstaigų šviesuolius – padėkoti už jų kilnumą, iniciatyvas ir paramą miestui. Tarp beveik šimto apdovanotųjų ir Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras, vadovaujamas Larisos Lempertienės. Padėka centrui skirta už prisidėjimą rengiant tarptautinę konferenciją „Kaip įpaveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą“.
Vilniaus Didžioji sinagoga, pastatyta XVI a. pabaigoje sostinės senamiestyje, ilgainiui tapo visoje Vidurio ir Rytų Europoje Vilniaus miestą garsinančiu švietimo centru. Būtent dėl šioje vietoje plėtojamų žydų dvasinio, švietėjiško gyvenimo tradicijų Vilnius įgavo garbingą Šiaurės Jeruzalės vardą. Deja, 1955 m. sovietų valdžios sprendimu Vilniaus Didžioji sinagoga buvo sulyginta su žeme, o sprendimas, kaip įpaveldinti šią vietą, – iki šiol nepriimtas.
Siekiant pažadinti iš snaudulio sprendimų paieškas, rugsėjo 4–5 d. Nacionalinėje bibliotekoje ir buvo surengta tarptautinė konferencija „Kaip įpaveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą“. Kad konferencijos keliami klausimai aktualūs ne tik vietos bendruomenių, bet ir valstybės lygiu, akcentavo ir konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, profesorius Vytautas Landsbergis, kiti garbingi Lietuvos ir pasaulio visuomenės veikėjai. Už puikiai organizuotą ir pravestą konferenciją ir buvo padėkota rengėjoms Rotušėje vykusiame iškilmingame padėkos vakare.