Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia į išskirtinę parodą „Sibiro raštai“, primenančią skaudžią mūsų istoriją.
1951 m. gyvuliniame vagone į nežinią vežama šešiolikmetė Paulina Žukaitė niūniavo „Mes išvažiuojam už Uralo / Tremtinių brolių aplankyt, / O gal už tolimo Baikalo / Sniegynuos galvas paguldyt.“
Kaip ir dar apie 300 tūkstančių tautiečių, ji buvo tuometinio režimo priešas – pasiturinčių ūkininkų dukra, draugavusi su partizanais ir nunešdavusi jiems maisto. Tremtis užtruko 17 metų, per kuriuos sapnuota duona, tiesti traukinių bėgiai, brista per kelių metrų aukščio sniegynus, vargta ir sirgta. Nors ir labai vargdamos, lietuvių moterys visada norėjusios gyventi švariai ir gražiai. Tad netrukus iš rankų į rankas pradėjo sklisti siuvinėjimo raštai – ant vaškinio popieriaus perpaišomi, iš vienų kitoms perduodami, iš Lietuvos ant laiškų nugarėlių siunčiami, iš popierių skiautelių sujungti į vieną, nučiupinėti – kaip priemonė savo varganai buičiai pagražinti, o galbūt ir sielos atgaiva, būdas pamiršti rūpesčius ir nepriteklių. Šiuos raštus Paulina parsivežė iš tolimojo Sibiro, iš jų mokė siuvinėti savo anūkę. Tai dalelė tremties kultūros, kuri, perduodama iš kartos į kartą, turėtų priversti susimąstyti apie sudaužytus žmonių likimus, jų valią, stiprybę ir – jau perkeltine prasme – visus neparašytus, užmarštin iškeliavusius Sibiro raštus.
Trumpai apie renginį
Data | Birželio 1–17 d. |
Vieta | Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas, I a. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |