Rubrikos „#Gyvasžodis“ viešnia tradiciškai pasakoja apie savo santykį su valstybės šimtmečiu, šįkart jis – ir labai asmeniškas, ir labai gyvas. Menininkė Jolita Vaitkutė teigia tiesianti tiltus tarp šiandienos žmogaus ir istorinių asmenybių. Vienas tokių tiltų šį mėnesį buvo nutiestas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje – čia J. Vaitkutė su bendražyge Emilija Vinžanovaite iš knygų pabudino aštuonias Lietuvai svarbias šimtmečio asmenybes. Kaip organiškai jos įsiliejo į bibliotekos erdvę, kviečiame pasidairyti po straipsnį lydinčią nuotraukų galeriją.
Trijose publikacijose domimės leidyba. Su daugiau nei dešimtmetį Lietuvos leidėjų asociacijai vadovavusia Aida V. Dobkevičiūte kalbamės apie lietuviškas knygas ir sunkų jų kelią į pasaulį. Šiandienines kultūrinių šalies leidinių problemas narsto istorikas, rašytojas dr. Tomas Vaiseta, kino ir teatro kritikė Jūratė Visockaitė, filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas ir komercinės spaudos leidėjas Tomas Balžekas. Susirinkę pasikalbėti jie ne tik dėstė bėdas, bet ir įžvelgė vilties spindulėlių. O kokia spauda buvo prieš šimtą metų? Apie tai pasakoja dr. Arida Riaubienė, apžvelgianti neperiodinės spaudos priežiūros institucijas, veikusias paskutiniais tarpukario nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais.
Dalia Noreikienė supažindina su Universaliosios dešimtainės klasifikacijos (UDK) istorija Lietuvoje, naujovėmis, plėtra ir galimybėmis. Reda Tamulienė ir Eglė Baliutavičiūtė tradiciškai apibendrina, kokios perskaitytos knygos vaikams ir paaugliams 2017-aisiais patiko labiausiai. O išsiaiškinę mėgstamiausias knygas, žvilgtelėjome ir į 2017 metų knygų lentyną – Vaiva Markevičiūtė pristato, kaip Metų knygų vaikams ir paaugliams herojai aiškinasi, kas yra laimė.
Viktorija Bargailienė pristato Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje 2018 m. pradžioje identifikuotus du inkunabulus. Bibliotekos turtas – ne tik materialus. Tai primena dr. Kęstutis Šapoka, parengęs publikaciją apie 1992-aisiais anapilin išėjusią ilgametę Nacionalinės bibliotekos darbuotoją Sarą Finkelšteinaitę, palikusią šūsnį piešinių, eskizų, akvarelių, tapybos darbų.
Kronikos puslapiuose dairomės, kas Nacionalinėje ir šalies bibliotekose vyko per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę ir kam atiteko Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos Metų nominacijos. O paskutiniai žurnalo puslapiai skiriami kryždirbystei – dr. Elvyda Lazauskaitė supažindina mus su šv. Florijonu, turėjusiu saugoti nuo gaisrų, ir šv. Izidoriumi, žemdirbių pagalbininku.
Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (plius pašto paslaugos: mieste – 0,34 ct; kaime – 0,51 ct).
Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu
Viršeliuose
Pirmame: Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ sulaukė svečių iš vaikų lopšelio-darželio „Puriena“ „Pelėdžiuko“ grupės. Mažieji dalyvavo iniciatyvos „Lietuva skaito!“ renginiuose, taip pat spalvino „rankutes“ ir iš jų pagamino margą gėlės žiedą, kurio viduryje švietė žodžiai „Mes mylim Lietuvą“. Panevėžio m. VB nuotr.
Ketvirtame: Kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Gegužės numeryje – šv. Florijonas, XX a. pr., Plungės r., Grigaičių k. Arūno Baltėno nuotr.