2018 m. spalio 4 d.

Nacionalinėje bibliotekoje ieškota atsakymų į klausimą, ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės

Visuomeninė grupė „Už Konstituciją“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė valstybės reikalais besidominčius piliečius į atvirą diskusiją. „Lietuvos problema, kad mes per mažai diskutuojame apie Konstituciją. Valstybės politiniame lauke aiškiai matyti siekis keisti Konstituciją taip, kaip patogu kuriai nors politinei jėgai, ir mums kelia nerimą, kad šis augantis noras nėra lydimas nuodugnesnių diskusijų visuomenėje“, – būtinybę rinktis ir viešai diskutuoti nusakė istorikas, žurnalistas ir grupės „Už Konstituciją“ steigėjas Bernardas Gailius.

Savo išsamiomis įžvalgomis apie dvigubos ar daugybinės pilietybės įvedimo galimybes ir grėsmes, Konstitucijos keitimo pavojus, referendumų rengimo sąlygų supaprastinimo spąstus dalinosi diplomatas, filosofas prof. Vytautas Ališauskas, teisininkas prof. Justinas Žilinskas, rašytojas ir žurnalistas Rytis Zemkauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Jogilė Ulinskaitė. Ekspertų diskusiją moderavo 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas.

Visi kalbėjusieji sutarė, kad tauta turi teisę keisti Konstituciją, tačiau tik tokiu būdu, koks yra toje pačioje Konstitucijoje numatytas. „Kai Konstitucija jau priimta, ji yra aukščiau už bendruomenę, ir tauta įsipareigoja saugoti Konstituciją tokią, kokia ji yra. Nuolatinės Konstitucijos keitimo iniciatyvos Lietuvos valstybei kelia pavojų, ir šį dokumentą keisti derėtų tik esant absoliučiai būtinybei“, – sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prof. V. Ališauskas.

Profesoriui antrino teisininkas prof. J. Žilinskas. „Man, kaip teisininkui, Konstitucijos stabilumas yra didžiausia vertybė. Keisti galima, tik ar būtina? Juk pilietybė suteikia politinio dalyvavimo galią – galima balsuoti, aktyviai dalyvauti politikoje. Tai yra piliečio ryšys su valstybe. Faktai rodo, kad mūsų išeivija visai netrokšta dalyvauti politikoje. Rinkimuose balsuoja vos 14–18 tūkstančių emigrantų iš viso pasaulio“, – spręsti daugybinės pilietybės klausimus vadovaujantis logika, faktais, o ne emocijomis ragino teisininkas.

Dėstytoja J. Ulinskaitė taip pat pažymėjo, kad valdančiųjų siekis įteisinti dvigubą pilietybę grįstas emocijomis. „Mūsų tauta išbyrės kaip smiltys smėlio laikrodyje“, – emocingas iniciatyvos skatintojų klišes citavo dėstytoja ir ragino politikus nedemonizuoti situacijos, o kalbėtis racionaliai, teisine kalba. Nuomonei, kad dėl emocinio ryšio neverta keisti Konstitucijos, Referendumo įstatymo, tuo sukuriant pavojingus precedentus ateityje, pritarė visi prelegentai.

Apibendrindamas diskusiją, prof. V. Ališauskas atvirai įvardino dvigubos ar daugybinės pilietybės suteikimo, Seimo narių skaičiaus mažinimo ir referendumų rengimo supaprastinimo iniciatyvas kaip politines manipuliacijas. „Mano siūlymas labai paprastas. Jei nėra sutarimo šiuo klausimu visuomenėje, jį nukelti. Politikams įvesti moratoriumą kalbėti apie tai, o visuomenei suteikti kuo daugiau informacijos, faktų ir dvejus trejus metus diskutuoti apie Konstitucijos pagrindų keitimo pavojus, nekuriant jokios ideologinės pompos“, – sakė prof. V. Ališauskas.

Prof. Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį, kad žiūrint iš valstybingumo pusės tampa visai neaišku, ko siekia valdantieji. „Ar sprendžiamas pilietybės, ar Konstitucijos lengvesnio kaitaliojimo klausimas? Sumažinsime kvotas referendumui ir valdysime referendumais, o ne Seimo priimtais įstatymais? Yra čia paslėptų dalykų, apgavystės. Po šiuo lyg ir aktualiu klausimu, kad lietuviai, nutolę geografiškai, nenutoltų pilietiškai, tačiau apie tai nėra svarstoma, nėra diskutuojama. Svarstoma vien apie tai, kaip numušti kvotą. O tai yra Konstitucijos griovimas“, – savo nuomonę išdėstė Atkuriamojo Seimo pirmininkas, faktinis šalies vadovas ir vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų prof. V. Landsbergis.

Antroje diskusijos dalyje dalyvavo ir politikai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKDP) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, socialdemokratas Julius Sabatauskas.

R. Karbauskis patvirtino, kad jų partijos rinkimų programoje įrašyta, jog jie įteisins dvigubą ar daugybinę pilietybę ir sumažins Seimo narių skaičių iki 121. „Mes savo pažadų laikomės. Ir to siekiame, toliau ieškome būdų, kaip būtų galima įteisinti daugybinę pilietybę. Ketiname surengti dviejų dienų trukmės referendumą vykstant 2019 metų prezidento rinkimams.“

Pasak LVŽS pirmininko, įvertinus, kad Konstitucijos I skirsnio nuostatoms pakeisti reikia surinkti ypač didelį piliečių balsų skaičių (daugiau kaip pusę piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus), referendumas būtų vykdomas per dvi 2019 m. dienas, sutampančias su kitais planuojamais rinkimais – prezidento rinkimų I turu gegužės 12 d. ir Europos Parlamento narių rinkimais gegužės 26 d., kurią taip pat vyktų ir II prezidento rinkimų turas (jeigu toks bus reikalingas). „Toks referendumas vyks, tačiau mes atsiklausime Konstitucinio Teismo (KT) ir, jei KT pripažins, kad mūsų siūlymas pažeidžia šalies Konstituciją, nebijosime pasakyti, kad buvome neteisūs. Bet kodėl nepasinaudojus tokia galimybe?“ – savo poziciją gynė R. Karbauskis ir ragino negąsdinti vieniems kitų ir nehiperbolizuoti galimų grėsmių.

TS-LKDP pirmininkas G. Landsbergis teigė, kad jis nenorėtų vieną dieną atsibusti valstybėje, kurioje Konstitucija bus pakeista valdančiosios partijos programa. „Kol kas dar nėra tokių instrumentų, apsaugos mechanizmai dar veikia, bet ar jie išliks?“ – retorinį klausimą uždavė G. Landsbergis.

Socialdemokratas J. Sabatauskas sakė, kad mūsų Konstitucija yra jauna ir moderni. „Laiminga ta šalis, kurios Konstitucija būna kuo mažiau keičiama. Tvirtai žinau viena, kai čempionatas prasidėjęs, žaidimo taisyklių keisti negalima. Todėl esu prieš referendumo rengimo kvotų mažinimą“, – savo poziciją išsakė J. Sabatauskas.

Baigdamas diskusiją, jos iniciatorius B. Gailius prisiminė ne tik Sąjūdžio pradžioje gimusį pasakymą „Tik nereikia mūsų gąsdinti!“, bet ir tai, kad mūsų tauta valstybei itin svarbiais momentais visada parodo sveiką ir kritišką protą.

Daugiau: