Pasibaigęs savivaldybių tarybų rinkimų pirmasis etapas – rinkimų maratono tarpinis finišas. Liko daug svarstytinų klausimų: kas yra tikrieji rinkimų laimėtojai? Ko laukti iš likusių didmiesčių duetų ir kitų miestų pasirodymo? Kokią įtaką rezultatai turės nacionalinei politikai? Atsakymų į šiuos klausimus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ieškojo Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio universiteto docentas Virginijus Valentinavičius.
Politologė R. Urbonaitė pasidalijo savo įspūdžiais ir pastebėjo, kad aktyvumas nėra žymiai išaugęs, nėra pastebima rimtesnė kaita bei naujų lyderių užgimimas tarp kandidatų į būsimus merus. „Manau, ši situacija susijusiu su problemomis, kurias politikai vengia įvardyti. Tai gali būti suprasta kaip demokratijos stokos problema. Kai savivaldybė yra vienas pagrindinių darbdavių, natūralu, kad meras, turėdamas galios instrumentus, rinkėją, paprastai tariant, laiko už trumpo pavadžio. Kol kas pozityvių tendencijų nematau.“ R. Urbonaitė taip pat pastebėjo, kad savivaldybių tarybų rinkimų prognozės pasiteisino. Išaugo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos merų ir mandatų, taip pat komitetų skaičius. „Buvo tikimasi, kad šie du subjektai susigriebs balsus iš mums įprastų partijų. Statistika rodo, kad stabiliau atsilaikė tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Visos kitos partijos yra patyrusios nuostolių ir kai kurios labai rimtų.“
V. Valentinavičius pritarė R. Urbonaitės išsakytoms mintims: „Pateikta analizė yra labai tiksli. Jei savivaldybėse ir yra atsinaujinimo, tai jis labai ribotas ir tik vietomis. Tose savivaldybėse, kuriose veiksmingos opozicijos nėra likę, feodalizacijos procesas sustiprėjo.“ Docentas taip pat pastebėjo, kad komitetų rinkimas nebūtinai turi būti suprantamas kaip neigiamas reiškinys: „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui transformuojantis, Vytautas Grubliauskas ir Remigijus Šimašius sudarė komitetus, kurie padėjo išlikti ir konkurencingai dalyvauti rinkimuose.“
M. Baltrukevičius tikisi, kad esami rinkimų rezultatai paskatins ilgesnio laikotarpio diskusiją ir padės atsakyti į klausimą, ko mes norime iš savo savivaldos. „Norėtųsi išvengti tokių situacijų, kokias matome: kai savivaldose užauga drakonai, su kuriais sunku.“ M. Baltrukevičius pastebėjo, kad savivaldose taip lengvai neužsiliktų vienas subjektas, jei būtų įvesti kadencijų ribojimai. „Jei meras yra labai palaikomas regione, jam nėra didelio reikalo kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą ir jo kadencija gali tęstis metai iš metų. Vyrauja nuomonė, kad Seimo nariai nelabai jaučia regionuose dominuojančių nuotaikų. Manau, kadencijų ribojimas savivaldose padėtų tai pakeisti.“
Renginį moderavo „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis. Kviečiame žiūrėti visą savivaldos rinkimams skirtą diskusiją:
Susiję straipsniai: