2019 m. kovo 21 d.

Kovo 28 d.: „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“: vaišešikos filosofija

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į visuomenei atviras paskaitas, kurios vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jose pristatomi naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo draugijos narių tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyks kovo–lapkričio mėnesiais. Bus aptartos bendrosios temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai.

Pirmoje ciklo paskaitoje „Vaišešikos filosofija“ bus pristatyti šaltiniai ir jų tyrinėjimo istorija. Vaišešika yra viena iš 6 tradicinių Indijos filosofijos mokyklų (daršanų). Vaišešikos pavadinimas kilęs iš sanskrito kalbos žodžio viśeṣa (liet. skirtis, skirtumas), paaiškinančio vaišešikos užmojį apibūdinti ir klasifikuoti tikrovę į smulkias jos dalis. Seniausias išlikęs vaišešikos šaltinis – keletą amžių pr. Kr. sukurta „Vaišešikasūtra“.

Teksto autorystė priskiriama pusiau mitiniam išminčiui Kaṇādai (Kaṇābhakṣai). Šis vardas Indijos tradicijoje tapo vaišešikos sistemos sinonimu ir apskritai „realistinio“ bei „fizinio“ mokymo apie tikrovę bendriniu pavadinimu. Tai išreiškia sanskritiškas posakis „Kaṇāda ir Pāṇinis yra visų mokslų būtinybė“ (kāṇādam pāṇinīyaṃ ca sarvaśāstropakārakam): Kaṇādos mokymas (vaišešika) su kitu Indijos kultūros pasiekimu – IV a. pr. Kr. Pāṇinio suformuluota sanskrito gramatika yra mąstymo ir lavinimosi pamatas, be kurio neįmanoma toliau studijuoti kitų mokslų.

Paskaitoje bus kalbama apie:

• pagrindinius vaišešikos mokymo principus, jų šaltinius ir autorius Indijoje;
• vaišešikos idėjų sampratą VII a. Kinijoje;
• vaišešikos studijas XVIII–XIX a. Japonijoje ir japonų mokslininkų susižavėjimą filosofijos mokykla;
• vaišešikos tyrinėjimus Vakaruose (nuo XIX a.), sukėlusius „aristotelišką“ vaišešikos sampratą;
• Aristotelio ir vaišešikos terminijos sąsajas (ypač kategorijų ir padarthų) ir „atomistinę“ vaišešikos interpretaciją;
• vieną garsiausių Indijos filosofijos sistemų, aptariant jos sąsajas su Rytų Azijos ir Vakarų mąstymo filosofiniu-religiniu kontekstu.

Lektorius – Vilniaus universiteto doktorantas Tadas Snuviškis.

Trumpai apie renginį

Data	kovo 28 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Renginių erdvė, III a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Organizatoriai	Lietuvos religijotyrininkų draugija
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“