Nacionalinėje bibliotekoje vyko diskusija, skirta „Rytų partnerystės“ dešimtmečiui

Iniciatyva „Rytų partnerystė“ šiais metais mini dešimtąsias metines. Ta proga Lenkijos institutas Vilniuje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje drauge su partneriais rengė ekspertų diskusiją „Rytų partnerystė. Laimėjimai ir iššūkiai po 10 metų“. Renginio metu aptarta iniciatyvos genezė, apibendrinta jos veikla įvairiose srityse ir išdėstytos ateinančių metų perspektyvos.

2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusiame Europos Sąjungos ir rytinių šalių valstybių vadovų susitikime Lenkijos ir Švedijos iniciatyva buvo įsteigta „Rytų partnerystė“ (angl. Eastern Partnership). Šios iniciatyvos tikslas – suformuluoti aiškią santykių plėtojimo su rytiniais kaimynais strategiją ir sukurti sąlygas, būtinas, kad šalys partnerės tiek ekonomiškai, tiek ir politiškai greičiau integruotųsi į Europos Sąjungą. „Rytų partnerystės“ programoje bendradarbiaujama su šešiomis Rytų Europos šalimis: Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Moldova, Sakartvelu ir Ukraina. Pasiekusi pagrindinius savo užsienio politikos tikslus po Nepriklausomybės atkūrimo – tapusi visateise Europos Sąjungos (ES) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) nare, – Lietuva aktyviai padeda kitoms Rytų Europos valstybėms jų euroatlantinės integracijos kelyje.

Įvadinį diskusijos žodį tarė Simonas Šatūnas (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija), Małgorzata Łatkiewicz-Pawlak (Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija), Anne’a Westerholm (Švedijos Karalystės užsienio reikalų ministerija). Diskusijoje dalyvavo Jurijus Vdovijenko (užsienio politikos taryba „Ukrainos prizmė“ (ukr. Рада зовнішньої політики „Українська призма“), Danielis Szeligowskis (Lenkijos tarptautinių santykių institutas), Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Ramūnas Janušauskas (Europos Komisija), dr. Andžejus Pukšto (Vytauto Didžiojo universitetas).

Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams, Rytų partnerystės koordinatorius Simonas Šatūnas, tardamas įvadinį diskusijos žodį, pastebėjo, kad visos šešios valstybės, kurios dalyvauja iniciatyvoje „Rytų partnerystė“, šiuo dešimtmečiu vystėsi skirtingai ir šiuo metu įdomiausias ateities klausimas. „Šiuo metu „Rytų partnerystės“ iniciatyva mini savo dešimtąsias metines, tačiau svarbiausiu klausimu išlieka, kas bus toliau, kokius iššūkius išsikelsime. Todėl šiais metais labai svarbu suformuluoti aiškų tikslą, kurio sieksime „Rytų partnerystės“ politikoje.“

Małgorzata Łatkiewicz-Pawlak, Lenkijos užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės skyriaus vadovė, teigė, kad turėtume labiau pabrėžti, kokią naudą gauna „Rytų partnerystės“ iniciatyvoje dalyvaujančių šalių gyventojai. „Drįsiu pastebėti, kad „Rytų partnerystė“ yra viena sėkmingiausių vykdomų Europos Sąjungos politikų ir iniciatyvų, tai tikrai džiugina.“

Švedijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės ambasadorė Anne’a Westerholm pastebėjo: „Šiandiena mums yra labai svarbi diena, nes prieš dešimt metų, būtent šią dieną, mums pavyko įsteigti „Rytų partnerystės“ iniciatyvą. „Rytų partnerystės“ proceso metu mes visą laiką turime sau priminti, kad turime tobulėti. Tačiau šiais metais, manau, verta stabtelėti ir apsižvalgyti, kiek daug esame pasiekę ir ką toliau galime kurti.“

Kviečiame stebėti diskusiją, vykusią anglų kalba.

Daugiau nuotraukų ›