Spalio mėnesį kartu bandysime atsakyti į klausimą, kas yra tapyba? Turbūt kiekvienas išsilavinęs ir save tobulinantis žmogus galėtų pateikti abstraktų šios sąvokos apibrėžimą. Visi įsivaizduojame, kas yra tapyba, tačiau to nepakanka. Skaitydami tekstus ir susidurdami su meno teoretikų nuostatomis pastebime, kad ir jose nėra tikslaus apibrėžimo. Tapyba – tai patirtis. Žmogaus, atradusio spalvą, menininko Yveso Kleino mintis, kad „tapybos esmė yra „tas kažkas“, tie „eterio klijai“, tas tarpinis produktas, kurį menininkas išskiria visa savo kūrybine būtimi ir turi galios įkelti, inkrustuoti, įterpti į tapybinę paveikslo medžiagą“, atskleidžia galimybę išplėsti suvokimo ribas ir kurti, neprisirišant prie konkrečių priemonių. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kartu su edukacijų vedėja menininke Egle Jovaišaite, pasinerdami į spalvas ir jų perteikiamas mintis, ieškosime tapybos apibrėžimo.
Spalio 1 d. 17 val. – Trys spalvos
Vykstant mokymosi procesui, svarbu išbandyti daugelį komponentų ir vienas svarbiausių – spalva. Spalvų spektras labai platus, galima išskirti net 204 skirtingų spalvų.
Tapyboje spalva yra svarbi, bet svarbus ir filosofinis požiūris. Kiekvienas žmogus turi savitą požiūrį į spalvas, bet egzistuoja trys pagrindinės spalvos: raudona, geltona ir mėlyna. (Ne veltui kino režisierius Krzysztofas Kieslowskis sukūrė trilogiją „Trys spalvos“.)
Meno ir pasaulio religijų istorijoje, kiekviena spalva turi savo simboliką, įvairias prasmes ir interpretacijas. Todėl spalvinio poveikio įtaka labiausiai atsiskleidžia per asmeninę patirtį nuolat maišant spalvas ir kuriant įvairius spalvinius santykius. Ir kad visa tai perteiktume, reikalingas ilgas tapybos pratybų kelias.
Spalio 8 d. 17 val. – Spalvinė dinamika
Kai išmokstama varijuoti vienos spalvos potėpiais, tuomet ir kitos spalvos ne kliūtis. Pirminės spalvos maišomos su antrinėmis, greta esančios – su tretinėmis ir taip spalvinis ratas skleidžiasi, kiek tik leidžia kuriami atspalviai ir skambesiai. Norom nenorom pastebėsite, kad yra šaltos ir šiltos spalvos, išsiskiria net šešėlis, kuris suteikia dramatišką kontrastą. Tuomet net nebūtina kurti formų, nes spalviniai motyvai patys kuria istoriją, kur išryškėja pagrindinis veikėjas, kaip spalvinis akcentas, lemiantis visą paveikslo struktūrą. Nepamirškime Jacksono Pollocko posakio apie kūrybą, kur minimi „konkretūs tapybiniai pojūčiai“... Tai siejama su patyrimu ir už tapybos, ir mąstymo ribų...
Spalio 29 d. 17 val. – Monochrominė tapyba
Kaip galima pajusti spalvą? Kiek laiko trunka jos atspalvių ir sąskambių paieškos? Netgi „nepasikvietus“ kitos spalvos galima išbandyti vienos spalvos galimybes. Tai nenuobodu. Kontenpliatyvus vienos spalvos potėpis kreipia žiūrovą ir kūrėją link nenutrūkstamos paieškos proceso. Rezultatas vis vien yra laikinas. Nes kitą dieną vėl bus nauja užduotis.
Kazimiro Malevičiaus kvadratai tarsi balansuoja visatoje, leidžia paleisti mintis ir nerti į tuštumą, kuri neturi spalvos, bet kurioje yra visos spalvos. Tai – absoliuti patirtis. Prisiminkime Y. Kleino užpatentuotą jo paties išrastą mėlyną. Viena spalva, atsisakiusi kitų spalvinių santykių, išsigrynina, išsityrina, atsiskiria nuo prasmių, pavadinimų ir apribojimų. Tai – intensyviausia patirtis.
Trumpai apie edukacijas
Data | Laikas | Trukmė | Vieta | Tema |
Spalio 1 d. | 17 val. | 1,5 val. | Meno erdvė, V a. | Trys spalvos Būtina registracija › |
Spalio 8 d. | 17 val. | 1,5 val. | Muzikavimo erdvė, V a. | Spalvinė dinamika Būtina registracija › |
Spalio 29 d. | 17 val. | 1,5 val. | Meno erdvė, V a. | Monochrominė tapyba Būtina registracija › |