2019 m. lapkričio 27 d.

Chylinskio Biblijai skirtų knygų serija – monumentalus darbas Lietuvos kultūros istorijoje

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas monumentalus tarptautinio mokslininkų kolektyvo darbas – Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijai skirtų knygų serija ir pirmoji Lietuvoje interaktyvi senųjų lietuviškų tekstų interneto svetainė. Pristatyme dalyvavo doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Jurgis Pakerys, dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dr. Wolfas-Dieteris Syringas, dr. Felixas Thiesas, dailininkas Šarūnas Leonavičius.

Chylinskio Biblija (Londonas, 1660) yra antroji (po Jono Bretkūno) į lietuvių kalbą išversta ir pirmoji (iš dalies) spausdinta Biblija. Biblijos vertimų į lietuvių kalbą kontekste ji išsiskiria dėl pasirinkto vertimo šaltinio (olandiška Generalinių luomų Biblija, Statenbijbel), dėl vertimo ir spausdinimo vietos (Oksfordas ir Londonas), dėl intriguojančių vertimo ir spausdinimo aplinkybių bei sudėtingo išlikusių knygos dalių likimo.

Pirmajame Chylinskio Biblijai skirtos knygų serijos tome publikuotos Senojo Testamento Londono egzemplioriaus ir berengiant knygą Vilniaus universiteto bibliotekoje atrastos Antrojo pasaulinio karo metu pražuvusio Berlyno egzemplioriaus kopijos faksimilės. Trečioji serijos knyga skirta Chylinskio Biblijos istorijos šaltiniams, joje paskelbti 102 šaltiniai iš 17 pasaulio bibliotekų, liudijantys painias Chylinskio Biblijos istorijos aplinkybes. Šiais metais publikuotoje knygoje paskelbta Chylinskio Naujojo Testamento rankraščio faksimilė ir dvi įvadinės studijos, kurias parengė mokslininkės dr. G. Kavaliūnaitė-Holvoet ir dr. Rūta Čapaitė.

Pabrėždama leidinio svarbą ir monumentalumą, kultūros istorikė habil. dr. I. Lukšaitė teigė: „Mes regime ypatingą atvejį lituanistikos, lietuvių kultūros istorijoje todėl, kad daug šimtmečių tokio darbo neturėjome. Šiandien mes pasitinkame meistriškai, beveik tobulai parengtą šaltinį ir aplink šią Bibliją esančių šaltinių korpusą. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet šaltinių pateikimas su komentarais yra išieškotas, peržiūrėtas ir kiekvienam žmogui tiesiog užgniaužia kvapą. Ši asmenybė puikiai pateikta XX–XXI amžiaus žmogui.“ Mokslininkės teigimu, tai ne tik Chylinskio Biblijos, tai lietuviškos, po Bretkūno, Biblijos rengimo istorijos šaltiniai, reikšmingi lietuvių kultūros istorijai.

Anot I. Lukšaitės, svarbu įvertinti tai, kad tritomyje publikuoti šaltiniai buvo išbarstyti po visą Europą, todėl tyrėjams neišvengiamai teko važiuoti į Nyderlandus, Angliją ir surasti institucijas, kurių šimtuose kilometrų dokumentų reikėjo užčiuopti konkrečius šaltinius.

Rengiant serijos tomus, daug dėmesio skirta ne tik mokslinei ir filologinei serijos kokybei, bet ir estetinei formai. Knygose publikuota daug iliustracijų, parodančių vertėjo gyvenamojo meto aplinką, o dailininkas Š. Leonavičius, pasitelkdamas vis kitokią Chylinskio laikais naudotą techniką, kiekvienai knygai sukūrė iliustracijas. Pirmo ir antro tomų iliustracijos parengtos Šventojo Rašto tema, o istorinių šaltinių tomo iliustracijose skaitytojas gali atpažinti Chylinskio gyvenimo ir to meto siužetus.

Pristatydama solidų Chylinskio Biblijai skirtą tritomį, projekto idėjos autorė bei didelės dalies tyrimų įgyvendintoja dr. G. Kavaliūnaitė-Holvoet susirinkusiuosius supažindino su nelengvu Chylinskio Biblijos likimu ir paradoksalia populiarumo istorija. Pasak tyrėjos, pradėta spausdinti milžinišku 3000 egzempliorių tiražu, ši Biblija nebuvo spausdinta iki galo, o tiražas pražuvo. Ištisus šimtmečius nebuvo žinomas nė vienas šios Biblijos egzempliorius. „Išliko Chylinskio išversta malda „Tėve mūsų“. Ši malda XVI–XVIII a. buvo perspausdinta pačiuose garsiausiuose to meto istoriografiniuose leidiniuose, enciklopedijose, daugelyje daugiakalbių leidinių, kurie buvo populiarūs Europoje. Taip žinia apie Londone išspausdintą lietuvišką Bibliją sklido po Europą. Visi žinojo, kad buvo tokia Biblija, tačiau niekas nebuvo regėjęs nė vieno egzemplioriaus. Apie šią Bibliją sklido gandai ir tai buvo visų bibliofilų trokštamiausia knyga“, – remdamasi istoriniais tyrimais, pasakojo dr. G. Kavaliūnaitė-Holvoet.

Dr. G. Kavaliūnaitė-Holvoet svarstė, kad sudėtingas įspūdingo leidinio likimas tarsi atliepė nelengvą jo autoriaus gyvenimą. „Nuolatos vienoje gretoje buvo ir įspūdinga sėkmė, ir pačios tikriausios pražūties šešėlis. Čia Chylinskis buvo daug žadantis stipendininkas ir teologijos studentas Franekeryje, o jau, žiūrėk, čia jis tėvo, brolių, seserų netekęs, pragyvenimo šaltinio nebeturintis vienišius, klaidžiojantis svetimose šalyse. Čia Chylinskis daug bendrauja ir yra remiamas galingiausių Europos intelektualų ir net paties Anglijos karaliaus Karolio II, o čia jis atstumiamas ir suniekinamas savo paties tautiečių“, – apie sudėtingą Chylinskio gyvenimą pasakojo G. Kavaliūnaitė-Holvoet.

Pasak tyrėjos, šiandien galima džiaugtis, kad turimi net trys knygų tomai – Senojo Testamento, Naujojo Testamento faksimilės ir šaltinių, liudijančių Chylinskio Biblijos atsiradimo aplinkybes, todėl dabar Biblija taip lengvai nenugarmės užmarštin.

Renginyje taip pat pristatyta svetainė chylinskibible.flf.vu.lt – pirmoji Lietuvoje interaktyvi senųjų lietuviškų tekstų interneto svetainė, skirta pirmiausia mokslininkams lietuvių kalbos tyrėjams, tačiau aktuali ir skaitytojams, besidomintiems Biblijos vertimais. Joje galima naudotis pirmąja ar paskutine rankraščio teksto redakcijomis, išsirinkti vertėjo atliktus redakcinius morfologijos, leksikos, morfosintaksės ir sintaksės pakeitimus; sudaryta galimybė naudotis tiesioginiu, atgaliniu ir dažnumo žodžių formų sąrašais.