2020 m. sausio 21 d.

Nacionalinėje bibliotekoje vyko filmo apie tragiškus įvykius Azerbaidžane premjera

1990 m. Baku žudynės buvo tam tikra karinių veiksmų repeticija prieš 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje. Lietuvai pavykęs Nepriklausomybės atkūrimo stebuklas galėjo įvykti ir Azerbaidžane, tačiau po sovietų agresijos 1990 m. sausio 20-ąją teko skaičiuoti žuvusiuosius, sužeistuosius, suimtuosius ir įkalintuosius. Minint Azerbaidžano kovos už laisvę ir siekio išsaugoti teritorinį vientisumą dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmas „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“.

Po filmo vykusios diskusijos moderatorius Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas pastebėjo, kad 30 metų senumo įvykiai niekad nepaskęs istorijoje. „Baku tragedija – vienas iš įvykių, kurie visą gyvenimą pasiliks su mumis. Be jokių paaiškinimų suprantame, kad žiūrėsime nelengvą filmą, tragediją, kur pateikti liudininkų interviu, lietuvių operatorių nufilmuoti archyviniai kadrai pasakoja apie nusikaltimą žmogiškumui“.

Filmo režisierė A. Marcinkevičiūtė nuoširdžiai padėkojo visiems padėjusiems sukurti šį filmą ir pasidalijo, kas lėmė jo atsiradimą: „Filmą sukurti paskatino mane pasiekusi Romo Dabruko medžiaga, kuri nepaprastai sukrėtė. Šiuos kadrus jis nufilmavo prieš 30 metų, tą tragišką naktį Azerbaidžane. Filmas „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ yra istorinis, ne eksperimentinis dokumentinis, ir žiūrint jį verta atkreipti dėmesį į žmonių, negalinčių atsiginti nuo melo, patirtį“.

Filme pateikti liudininkų interviu ir lietuvių operatorių nufilmuoti archyviniai kadrai pasakoja apie šį nusikaltimą žmoniškumui, iki šiol dangstomą taikdariška misija. Informacinės blokados ir manipuliacijų padariniai, suformavę iškreiptą įvaizdį Vakarų pasauliui, tebėra giliai įsišakniję.

Po filmo peržiūros Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas pastebėjo, kad sausio 20-oji yra nepaprastai skausminga diena. „Šiomis dienomis nusilenkiame savo didvyriams ir užklojam juos gvazdikais, tapusiais kovos už nepriklausomybę simboliu. Kai išėjome kovoti prieš neteisingą politiką Azerbaidžano tautos atžvilgiu, į Baku ir kitus miestus buvo neteisėtai įleisti tankai ir sovietų kareiviai, to rezultatas buvo 137 nekaltų asmenų nužudymas. Azerbaidžanas galėjo pirmas iš buvusių sovietinių respublikų paskelbti nepriklausomybę, tačiau tai nebuvo tinkama tuometei valdžiai, nes Azerbaidžanas buvo naudingas dėl savo išteklių. Tuo metu viduje kovojome dėl laisvės, o pasauliui buvo skelbiama, kad rusai vaiko ekstremistus.“

Prof. Vytautas Landsbergis, dalyvavęs Azerbaidžano ir Armėnijos sutaikymo derybose Rygoje, pastebėjo, kad Baku istorija yra apie mus, lietuvius. „Mes buvome tokiame pačiame kalėjime ir troškome laisvės. Rengėme būdus ir planus, kurie mums buvo sėkmingesni. Lietuvos tikslas buvo pasiekti taikius rinkimus ir taikiai atgauti valdžią. Įvykdyti šį planą mums pavyko. Laisvės kova kitose šalyse vystėsi kitaip dėl jų tradicijų, charakterių ir kultūrinių vertybių. Kovos priešas ir tikslas buvo tokie patys. Azerbaidžanas neturėjo dešimčių korespondentų, kurių dėka pasaulis stebėtų žmogiškumui žiaurius įvykius. Kadangi Lietuvą stebėdavo, Rusijai teko skaitytis ir nepavyko įgyvendinti jiems taip įprastos melo kupinos išgelbėjimo, taikos misijos. “

G. Dabašinskas garsiai suabejojo, ar šiuo metu pranešus pasauliui, kad esi puolamas, būtų į tai reaguojama. Tautybių politikos ekspertas Imantas Melianas pastebėjo, kad reikia pastoviai kontroliuoti situaciją „Gyvename ugnikalnio papėdėje ir negalime atsipalaiduoti nė sekundei. Pastoviai turime stebėti politinę padėtį ir būti pasiruošę.“

Renginyje dalyvavęs Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Tamerlanas Garayevas atkreipė dėmesį, kad šiomis dienomis visa tauta gedi žuvusiųjų. „Ypač noriu padėkoti režisierei ir visiems filmo autoriams, kurie filmavo įvykius ir sugebėjo juos išsaugoti. Šiandien prisimename savo laisvės gynėjus, ačiū, kad atėjote paminėti šios dienos kartu su mumis.“

Daugiau nuotraukų ›