2020 m. vasario 17 d.

Nacionalinėje bibliotekoje – reti signatarų autografai iš prof. Liudo Mažylio kolekcijos

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje nuo vasario 14 d. visuomenei pristatomi reti signatarų autografai iš prof. Liudo Mažylio kolekcijos. Penktadienio vakarą parodos atidaryme dalyvavo prof. L. Mažylis, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, istorikė Vilma Bukaitė, politologė Rasa Zozaitė.

Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė Seimo pirmininkas V. Pranckietis. „Būna, pasiseka vieną kartą žmogui pasirašyti ant dokumento, kad jį po šimto metų Lietuva prisimintų. Gal kartais nepakankamai pagerbiam ir ne visada pasidžiaugiame Akto signatarų išskirtinumu. Tarp jų nebuvo nė vieno iš Vilniaus, Kauno ar kitų didelių miestų, tik iš regionų, ir tai labai svarbu mums šiandien kalbant apie regioninę politiką“, – atkreipė dėmesį Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas, sveikindamas renginio dalyvius, pabrėžė Valstybingumo erdvės, kurioje vyko renginys, išskirtinumą: „Diskusijos, pranešimai apie valstybingumo raidą, apie modernios valstybės kūrimo procesus čia vyksta kiekvieną savaitę, kiekvieną dieną. Organizuojamos parodos ir kiti renginiai. Ir aš džiaugiuosi, kad jūs antrą kartą Vasario 16-osios išvakarėse mums dovanojate tokią dovaną – primenu, kad pirmoji buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto faksimilės pristatymas mūsų Nacionalinėje bibliotekoje“.

Parodos idėją pristatydamas prof. L. Mažylis prisiminė, kad paroda prasidėjo nuo nemenkos revizijos. „Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių sukauptame dokumentų archyve atlikau reviziją ir atradau keletą signatarų parašų. Nuo to viskas ir prasidėjo.“ Net septyniolikos Nepriklausomybės Akto signatarų pėdsakus prof. L. Mažyliui susekti pavyko, likusių trijų – Donato Malinausko, Jurgio Šaulio ir Jono Vailokaičio – pritrūko, kad visų dvidešimties tuometinės Lietuvos Tarybos narių autentiški autografai būtų surinkti į vieną kolekciją.

Istorikė V. Bukaitė išsamiau supažindino su signatarų biografijomis. Net trečdalis jų vienu ar kitu metu buvo mokytojai ar dėstytojai. Nemažai teisininkų, dvasininkų, mokslininkų. Visi mokėjo pagrindines užsienio kalbas. R. Zozaitė pasakojo apie paties Nepriklausomybės Akto paskelbimo aplinkybes. Antai Jonas Basanavičius savo užrašuose pateikia ir informaciją apie tai, kiek laiko naktį prieš Nepriklausomybės paskelbimą miegojo, koks lauke buvęs oras. Neretai, minint Nepriklausomybės sukaktis, spaudoje pasirodydavo signatarų prisiminimų. Nors kai kuriuos dalykus jie prisimena skirtingai, visi sutaria, kad Aktas buvo pasirašytas prieš pietus, o tarp pasirašančiųjų vyravo tyli atmosfera ir susikaupimas.

„Būtina gerai žinoti savos tautos istoriją, gerbti ją, kad būtų galima suprasti dabartį ir kurti ateitį“, – diskusiją apibendrino prof. L. Mažylis.

Paroda Nacionalinėje bibliotekoje veiks iki kovo 2 dienos.