2020 m. balandžio 21 d.

Humoras – kūrybiškam mąstymui ugdyti

Humoras dažnai vertinamas kaip laisvalaikio ir pramogų dalis, tačiau pedagogai sako, kad tai – puiki mokymo priemonė. Humoras gali tapti itin naudingu nuobodžioms paskaitoms pagyvinti bei paskatinti studentus labiau domėtis ir įsitraukti į dėstomą dalyką.

Elena Azadbakht (2019) nagrinėja humorą iš pirmo žvilgsnio itin skirtingose mokymo srityse – bibliotekininkystėje ir medicinoje. Autorė pažymi, kad šias abi sritis sieja instruktyvus mokymas, kaip antai informacijos paieškos strategijos.

Nuo XX a. pabaigos mokslininkai ir praktikai nuolat rašė apie galimybę panaudoti humorą tiek akademinių bibliotekų, tiek sveikatos mokslų srityse. Bibliotekininkai ir sveikatos mokslų pedagogai į humorą žiūri itin teigiamai, daugelis jį pasitelkia dirbdami su studentais.

Autorės apžvelgiamoje literatūroje minima, kad šmaikštūs pedagogai dažniau pelno studentų simpatiją. Humoras gali prisidėti prie pedagogo kaip patikimo ir draugiško asmens įvaizdžio kūrimo, todėl studentai jaučiasi drąsiau užduodami klausimus ir nesibaimina pripažinti padarę klaidų. Toks pedagogas suteikia pozityvumo mokymosi aplinkai ir mažina studentų stresą. Kai kurie autoriai teigia, kad humoras padeda geriau įsiminti informaciją ir skatina kūrybišką mąstymą, stiprina problemų sprendimo įgūdžius. Itin svarbu: juokas gali padėti išvengti ar bent sumažinti pavojų „perdegti“ pačiam pedagogui, o jo darbui suteikti žaismingumo bei kūrybiškumo. Tiesa, patariama juokauti atsargiai.

Autorė iš nagrinėjamos literatūros išskiria keletą patarimų, kaip pasiruošti humorui paskaitose. Šie patarimai gali būti naudingi ne tik bibliotekininkams ar medikams – jie gali padėti visiems, siekiantiems suteikti šiek tiek šmaikštumo savo kasdienybei.

Humoro jausmas bene efektyviausiai ugdomas stebint puikiai gebančius juokauti žmones – dėstytojus, mokytojus, profesionalius komikus – ir mokantis iš jų viešojo kalbėjimo, kūno kalbos, bendravimo su auditorija įgūdžių. Tiesa, profesionalūs komikai mano, kad gebėjimas juokauti ir gebėjimas suprasti juoką ne tas pats.

Vienas svarbiausių dalykų – įgūdis pažinti ir pajusti auditoriją ir jos reakcijas. Bibliotekininkai ypač dažnai atsiduria tarp visai nepažįstamų žmonių, todėl gebėti kuo skubiau „nuskenuoti“ auditoriją itin svarbu. Atkreipkite dėmesį, į kokias situacijas jūsų klausytojai patenka kasdienybėje – pavyzdžiui, medicinos studentams situacijos iš medicinos srities ar studentiško gyvenimo bus artimos ir labiau suprantamos.

Kaip ir mokantis bet kokio naujo dalyko, lavinti humoro jausmą padės užrašai. Žinoma, humoras turėtų būti intuityvus, spontaniškas ir natūralus, tačiau juokingos situacijos ar netikėtai mintyse gimę juokeliai gali ilgainiui užsimiršti, todėl pravartu juos užsirašyti. Tik reikėtų vengti perdėm suplanuoto ir dirbtinio humoro – auditorija tai tikrai pajus. Pasirinktas juokelis turi tikti kalbėtojo asmenybei, tad geram humorui itin svarbu nuoširdumas ir atvirumas.

Nuobodžią ir sunkiai suprantamą informaciją galima pagrįsti juokingais pavyzdžiais. Tai gali būti kvailos situacijos, klaidos, juokingos analogijos, kostiumais ir rekvizitais iliustruojami pavyzdžiai, pasakojimai, pavyzdžiai iš medijų ir populiariosios kultūros, anekdotai, fizinis vaizdavimas.

Anot autorės, populiariausia humoro forma, mokant studentus ieškoti informacijos bibliotekos kataloguose bei duomenų bazėse, yra kvaili ar klaidas iliustruojantys pavyzdžiai. Jie netikėti, todėl prajuokina, bet ir skatina kritinį mąstymą, atkreipia dėmesį, kaip svarbu teisingai parinkti ranktinius žodžius. Straipsnyje pateikiamas vieno dėstytojo pavyzdys, kuriame jis demonstruoja studentams informacijos paiešką apie čerokus (angl. cherokee people), Šiaurės Amerikos indėnų tautą. Juokinga, kad tokioje paieškoje randama informacija tik apie automobilį Jeep Cherokee.

Kostiumų ir rekvizitų naudojimas instruktyviam mokymui nėra populiarus, tačiau gali būti itin įsimintinas. Žinoma, tokius atributus reikėtų naudoti saikingai ir skoningai – per daug ar pernelyg įvairių detalių trukdo susikaupti. Itin drąsūs sprendimai gali būti labiau priimtini jau gerai pažįstamose auditorijose.

Instruktyvaus mokymo iliustravimas pasakojimais, problemomis, scenarijais padeda ne tik sudominti studentus, bet ir ugdo kritinį mąstymą, empatiją. Pasakojimai padeda geriau įsiminti informaciją, nes jų klausantis įsijungia vaizduotė.

Popkultūros pavyzdžiai gali būti perteikiami per įvairias medijas, tokias kaip smagūs trumpi filmai, vaizdo įrašai, muzika ir panašiai. Studentai labiau įsimins informaciją, jeigu paprašysite jų pačių ką nors sukurti – nupiešti, susukti trumpą filmuką, o gal sukurti repo dainos ištrauką.

Anekdotai, nors ir labiausiai siejami su humoru, gan rizikingi. Jų pasakojimas labiau pasiteisins gerai pažįstamoje auditorijoje. Svarbu, kad kalbėtojas šioje srityje būtų patyręs ir žinotų savo talentą juokauti. Surepetuoti anekdotai greičiausiai nesulauks itin didelės sėkmės. Esminė taisyklė – geriau jokio nei nevykęs anekdotas.

Naudojant humorą, svarbu, kad jis būtų pozityvus ir padėtų pasiekti teigiamų rezultatų, sušildytų kalbėtoją ar jo dėstomą temą, sukurtų ryšį su auditorija. Venkite stereotipų ir humoro, žeminančio klausytojus ar patį kalbėtoją, absoliučiai nepriimtina šaipytis iš skaudžių temų, tokių kaip rasizmas, kultūrinai skirtumai, lyčių nelygybė ir panašių.

Taigi, ugdyti gerą humoro jausmą ir sėkmingai pritaikyti paskaitose gali tapti iššūkiu ir pareikalauti nemažai praktikos bei kantrybės. Tačiau humoras, panaudotas vietoje ir laiku, gali puikiai padidinti susidomėjimą, mažinti stresą ir lavinti kūrybiškumą bei kritinį mąstymą.

Parengta pagal Azadbakht, Elena (2019), Humor in library instruction: a narrative review with implications for the health sciences. Journal of the Medical Library Association [interaktyvus]. Vol. 107 Issue 3, p. 304–313 [žiūrėta 2020.03.31]. Prieiga per Ebsco Discovery Service. Kaip prisijungti, skaitykite čia ›