2020 m. gruodžio 3 d.

Kokybiškas ankstyvasis skaitymas: kaip ir ką skaityti su vaikais iki 3 metų?

Jau kurį laiką Lietuvoje kalbame apie „Knygų startą“ – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamą tarptautine patirtimi paremtą projektą, kuriuo siekiama paskatinti tėvus su savo vaikais skaityti jau nuo pat gimimo. Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Vaiva Schoroškienė pastebi, kad tėvai, net ir labai nuoširdžiai linkėdami savo vaikui visokeriopos sėkmės, ne visada žino, ką konkrečiai galėtų padaryti, kokius pirmuosius žingsnius žengti. Siekdama padėti tėvams aktyviau įsitraukti į ankstyvąjį skaitymą, doc. dr. V. Schoroškienė dalijasi svarbiausiais skaitymo su vaikais iki 3 metų principais, kurie padėtų šeimoms ne tik įsitraukti į ankstyvojo skaitymo procesą, bet ir padrąsintų kūrybiškai taikyti įgytas žinias.

KAIP SKAITYTI?

Stenkimės sudominti, patraukti vaiko dėmesį. Interesai – patirties rezultatas, sako psichologai. Taigi vaiko domėjimasis knygomis, skaitymu kyla iš jo patirties. Kad vaikas pamėgtų skaitymą, taptų aktyviu skaitytoju, jo aplinkoje pirmiausia turi būti knygų, jos turi būti skaitomos, mėgstamos. Manoma, jog būtent skaitant su vaiku iki dvejų metų formuojasi įpročio skaityti pagrindai. Psichologai pabrėžia, kad iki dvejų metų vaikai pasaulį patiria pojūčiais ir veiksmais (žiūrėdami, liesdami, kramtydami...), tad svarbi tobulėti skatinanti aplinka. Tokio amžiaus vaikai knyga domisi kaip žaislu, daiktu, todėl skaitymas su jais dažnai panašus tiesiog į malonų buvimą drauge, žaidimą. Ypač tai pasakytina apie pačius jauniausius, nė metų neturinčius skaitytojus. Kūdikiams svarbu būti greta suaugusiojo, girdėti jo balsą, jausti jį kūnu, tad susiraskime patogią, jaukią vietą, nuosekliai kurkime ritualus. Pavyzdžiui, skaitykime prieš miegą. Geriau skaityti dažniau po truputį nei retai ir ilgai, todėl stenkimės skaityti vaikui kiekvieną dieną. Galvokime apie laiką, kurį kasdien galime skirti kokybiškai bendrauti su vaiku. Tegu tai bus 10 minučių, kurias praleisite be televizoriaus ir mobiliojo telefono, tiesiog dviese. Vaikui augant, laiką po truputį ilginkime. Vaikus iki dvejų metų amžiaus veikti skatina smalsumas, tad stebėkime, kas patraukia jų dėmesį. Nuo vaiko raidos priklausys, kiek ilgai jis išlaikys dėmesį, tad būkime atidūs jo poreikiams. Prisiminkime, kad tokio amžiaus mažyliui žaidimas yra darbas, todėl jis pavargsta. Veikime jo ritmu, tempu. Stenkimės, kad veikla būtų maloni ir vaikui, ir suaugusiajam.

Skaitykime, kalbėkime, dainuokime, žaiskime. Ankstyvojo skaitymo nauda bene labiausiai siejama su vaiko kalbos ir pažintinių gebėjimų raida. Psichologai pirmuosius dvejus vaiko metus laiko svarbiausiu laikotarpiu kalbai mokytis, todėl vaikui ne tik naudinga, bet tiesiog būtina girdėti tėvų balsą, kalbą, jausti jos ritmą. Skaitykime išraiškingai, su intonacijomis, keisdami kalbos tempą, balsą. Pamėgdžiokime gyvūnų balsus. Kiek paaugusius vaikus drąsinkime reaguoti, labiau įsitraukti: drauge tarkime pasikartojančius žodžius, plokime, sugalvokime judesius, pasitelkime aplink esančius daiktus ar žaislus... Gerai pažįstantys savo vaiką tėvai netruks pastebėti, kas teikia jam džiaugsmą, kaip keičiasi vaiko reakcijos, tobulėja kalba, ilgėja knygai skiriamas laikas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai daugiausia dėmesio – kai kurių tyrimų duomenimis, net 90 procentų – skiria knygos iliustracijai, tad būtent ją pirmiausia pasitelkime skaitydami su vaikais iki trejų metų. Kitaip sakant, skaitydami balsu, siekime žodinį tekstą su knygos piešiniais, mokykimės jas „skaityti“: iliustracijoje rasti tekste paminėtą daiktą ar gyvūną, parodyti jo kūno dalis, vedžioti pirštu... Vaikui augant, ilgėja iliustracijai skiriamas laikas, smulkėja detalės, į kurias atkreipiame jo dėmesį. Mokymasis „skaityti“ paveikslėlius – savotiškas pasirengimas mokytis raidžių, skaityti tekstą. Antra vertus, gilindamiesi į iliustracijas, nepamirškime kalbos: kalbėkime, dainuokime, užduokime klausimus, skatinkime žaidimą kalba... Vaikui paaugus, kai jis jau pajėgus kiek ilgiau stabtelėti ties kūriniu, dalykimės atradimais (Žiūrėk, kiškis pasislėpė krūmuose...), padėkime suprasti (O juk tuo metu avys kiškio nemato...), susiekime su asmenine patirtimi (Prisimeni, kaip tu pasislėpei ir aš tavęs ieškojau...). Tėvai dažniausiai puikiai žino vaikų iki trejų metų patirtį, daug ką yra patyrę drauge, tad gali vaikui padėti prisiminti, susieti. Skatindami vaiko reakcijas ir siekdami įsitraukimo, neprivalome griežtai laikytis teksto. Nebijokime žaisti kalba, keisti ar net perkurti istoriją. Taip parodysime kūrybiško elgesio pavyzdį.

Skatinkime vaiko bendravimą su kitais. Ankstyvasis skaitymas siejamas ne tik su kalbos, bet ir su socialinio aktyvumo ugdymu. Todėl svarbu naudoti priemones, kurios skatina bendravimą, o ne siūlo veikti vienam. Mokslininkai pastebi, kad šiais laikais kūdikių tėvai turi milžinišką žaislų ir edukacinių idėjų pasirinkimą, bet tikrai ne visoks ankstyvasis ugdymas kūdikiui reikalingas, tinkamas. Jie teigia, jog didžiausią naudą kūdikiui teikia bendravimas su kitu žmogumi, todėl ypač svarbu, kad tėvai skirtų savo vaikams laiko, būtų šalia. Manoma, jog ankstyvasis skaitymas intensyvina tėvų ir vaikų bendravimą (pavyzdžiui, akių ir kūno kalbą su kūdikiu), tad jis naudingas šeimos santykiams, emociniam klimatui ir net psichologinei vaikų sveikatai. Beje, tyrimai taip pat rodo, jog vaikai iki dvejų metų mažiau mokosi iš vaizdo įrašų nei iš greta esančių žmonių. Taigi, skaitant drauge, žengiami pirmieji bendravimo, bendradarbiavimo žingsniai. Vaikams iki dvejų metų tenka išmokti pačių paprasčiausių dalykų: drauge laikyti knygą, versti puslapius, palaukti, kol mama perskaitys... Vėliau – užduoti klausimą ar atsakyti į jį, parodyti pirštu paveikslėlį... 2–3 metų vaikai jau elgiasi panašiai kaip vyresni: dalijasi knygomis kaip žaislais, konkuruoja dėl jų. Vyresni jau linkę pamokyti jaunesnius, tad skaitymas su suaugusiuoju gali būti pamažu derinamas su veikla vaikų poroje. Tam labai tinka knygos, kurios jau buvo vaikams garsiai suaugusiojo skaitytos. Beje, jei šeimoje yra daugiau vaikų, skatinkime jų skaitymą drauge. Galbūt knygomis susidomėjęs vyresnėlis paskatins šia veikla susidomėti ir jaunesnį brolį ar seserį? O gal skaitymas prieš miegą taps galimybe kokybiškai pabendrauti su visą dieną dirbančiu tėčiu? Sukurkite savo šeimai tinkamą ir ją telkiantį skaitymo ritualą.

KĄ SKAITYTI?

Rinkimės paveikslėlių knygas, paprastus pasakojimus. Ankstyvajam skaitymui naudingiausi paprasti, bet daugiareikšmiai pasakojimai, prie kurių galima grįžti daug kartų, atpažinti, plėtoti prasmes. Tokių pasakojimų vaikui nenusibosta klausytis, o suaugusiajam – skaityti. Paaugęs vaikas mielai prisimena juos, atrasdamas naujas prasmes. Beje, pastebima, kad tėvai ankstyvajam skaitymui mieliau renkasi temas, kurios juos pačius jaudina. Taigi, jei turite tokią galimybę – puiku.

Šiandien knygynuose ir bibliotekose jau rasime specialiai kūdikiams skirtų leidinių. Jie ypač pravers mažiau patyrusiems tėveliams, nes autorius jau iš anksto pagalvojo apie mažiausiems skaitytojams aktualią temą, atsižvelgė į jų kalbos gebėjimus, dėmesio išlaikymo galimybes... Toks leidinys nėra būtinas, bet jis – tėvelių sąjungininkas. Paprastai tokiuose leidiniuose kalbama apie pačius paprasčiausius vaiko gyvenimo dalykus: kasdienes veiklas (pavyzdžiui, miegą, žaidimą, apsirengimą), santykius su tėvais, aplinkoje esančius daiktus ir, aišku, apie gyvūnus. Kita vertus, būtent knyga šio amžiaus vaikams gali atverti duris į ten, su kuo jis nesusidurs realiame gyvenime. Pavyzdžiui, supažindinti su džiunglių gyvūnais. Kai kurie autoriai numato ir veiklas, padedančias išlaikyti mažojo skaitytojo dėmesį: siūlo kiekviename puslapyje rasti pasislėpusį veikėją, atverti langelį, įjungti gyvūno balso pamėgdžiojimą...

Puiku, jei namuose turite keletą skirtingų knygučių. Drąsiai rinkitės tai, kas patinka jums ir jūsų vaikui. Paaugusį vaiką drąsinkite patį pasirinkti skaitymo knygelę. Skaitykite vaikui balsu ir mėgaukitės išmone, piešiniais, kalbos skambesiu... Kai įgysite daugiau patirties, imsite pastebėti kūrinio gylį, temos aktualumą skirtingo amžiaus adresatams, kalbos sklandumą, turtingumą, emocijas... Tai padės atsirinkti vertingas knygas. Stabtelėkime prie vieno pavyzdžio.

Indrės Zalieckienės „Kapt kapt kapt“ – knyga, „Pirmosios knygos“ konkurse laimėjusi pirmąją vietą. Aptarkime, kokias ankstyvojo skaitymo galimybes ji siūlo.

Pirmiausia pasakytina, kad tai – nedidelė kvadrato formos knygelė storesniais nei įprasta puslapiais. Taigi tokio dydžio knygą išlaikyti rankose, vartyti galės patys mažiausi skaitytojai. Rūpestingi tėvai pastebės suapvalintus knygos kampučius – bet koks daiktas mažylių rankose pirmiausia turi būti saugus.

Knygos tema – lietus. Šis gamtos reiškinys įdomus visiems ikimokyklinukams. Greta – puiki galimybė pasitelkti su lietumi susijusius daiktus (skėtį, guminius batus, lietpaltį...) ar lietuje atsidūrusius gyvūnus, augalus. O jei dar prisiminsime vaikų susidomėjimą balomis...

Kaip ir dera jauniausiems skaitytojams skirtose knygose, žodžiai derinami su vaizdu ir jis dominuoja. Kūrinys trumputis, eiliuotas, tad jo pabaigoje radę paraginimą skaityti dar kartą nuo pradžios nenusimins nė mažiausiai kantrybės turintys skaitytojai. Kai jau jėgos (vaiko dėmesys) senka, skaitykime skirtingai, keisdami tempą, balsą. Tebūnie tai žaidimo dalis.

Gera knyga mažiesiems šiandien neįsivaizduojama be aktyvaus skaitytojo įsitraukimo galimybės. Šioje knygelėje vaikas gali ne tik versti puslapius, rasti paminėtus dalykus (lietaus lašą, grybą, voverę...), čia esama galimybės „augti“. Tarkim, mažesnio skaitytojo dėmesį atkreipsime į didesnius gyvūnus ar reiškinius, o vaikui augant, galėsime drauge atrasti smulkesnius (pavyzdžiui, boružę, voriuką), abstraktesnius (pavyzdžiui, mišką, lietų...). Pasinaudokime ir tekste paslėptu paraginimu veikti: ar pastebėjote, kad kiekvienas žodis „kapt!“ puslapyje turi savo lašelį? Taigi, tardami žodį, galime lašelius liesti (o gal „skaityti“, „skaičiuoti“?) pirštu, vėliau skatinti ir vaiką rodyti, tarti, o gal net papildyti (kapt! tekšt! šlept!..). Beje, su kiek vyresniu skaitytoju bus įdomu atrasti, jog ši tvarka suardoma priešpaskutiniame puslapyje. Kodėl vaikas nesušlapo? Kokie daiktai, drabužiai jį apsaugojo? Paveikslėlis sufleruoja prisiminti asmeninę patirtį: „Prisimeni, kai mus užklupo lietus...“ Šioje vietoje derėtų prisiminti, kad mažiausiems skaitytojams skirtos knygos tikrai ne visada turi siužetą. Vis dėlto šioje knygelėje galime įžiūrėti siužeto elementų, o tai irgi naudinga. Manoma, kad būtent šeimos aplinkoje vaikai perima pasakojimo struktūros pradmenis. Kitaip sakant, išmoksta bent trumpai nusakyti ne tik įvykį, bet ir tai, kaip jis prasidėjo, kuo baigėsi. Tokią „istoriją“ lengvai prisiminsime, o gal net drauge padeklamuosime miške užklupus lietui.

Apibendrinkime: vertingiausiomis ankstyvojo skaitymo veiklomis derėtų vadinti tai, kas pamažu parengia vaiką vėlesniam patyrimui, mąstymui, kalbai. Skaitymas, domėjimasis knygomis tiesiogiai susijęs su raštingumu, mokymusi, tad skaitymas balsu savo vaikui – ne tik abiem pusėms maloni, bet ir vertinga investicija. Stebėdami savo mažylių elgesį, džiaugdamiesi jų augimu ir tobulėjimu, prisiminkime savo vaikystės džiaugsmus ir... būkime kantrūs: kai kurie tyrimai rodo, jog ankstyvojo skaitymo nauda labiausiai išryškėja maždaug po ketverių metų. Tad skaitykime savo vaikams. Net jei mums mūsų tėvai neskaitė.

Susiję straipsniai:

• Užsienio šalių patirtis ankstyvojo skaitymo skatinimo srityje
• Ankstyvasis skaitymas – vaiko socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo priemonė