2020 m. gruodžio 11 d.

Diskusija „Nacionalinio saugumo strategija. Atnaujinimas“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama jai įstatymu priskirtą parlamentinę informacinio aprūpinimo funkciją, organizavo nuotolinę metinę konferenciją-diskusiją „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas“. Viena jos sudedamųjų dalių – pranešimai ir diskusija apie Nacionalinio saugumo strategiją „Nacionalinio saugumo strategija. Atnaujinimas“. Renginys, skirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams, taip pat ekspertams, akademinės bendruomenės atstovams, nuotoliniu būdu vyko gruodžio 11 d.

Diskusijos dalyvius už jų iniciatyvą stiprinti Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją, akademinės bendruomenės indėlį ir pastangas pasveikino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Pasaulis sparčiai kito, kito ir saugumo grėsmės. Atnaujinta strategija suteiks Lietuvai daugiau saugumo. Labai sveikinu akademinės bendruomenės atstovus už jų idėjas, pasiūlymus ir laiką“, – sakė Seimo pirmininkė.

Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas priminė, kad šiandienos politinė tikrovė reikalauja gilios, kompleksinės analizės ir idėjų, o Nacionalinė biblioteka pagal parlamentinę funkciją gali pasiūlyti ne tik platformą, bet ir savo kompetencijas ir analitinį potencialą. „Nacionalinė biblioteka nuosekliai bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Seimu ir valstybės institucijomis, aprūpindama juos kokybiška analitine informacija. Kitaip tariant, biblioteka, valdanti išsamius ir patikimus informacijos išteklius, tapo svarbia valstybės institucijų partnere įstatymų, norminių aktų kūrimo etapuose“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.

Diskusijoje dalyvavo ir pranešimus pateikė saugumo ekspertai: prof. dr. Arūnas Molis (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Giedrius Česnakas (Karo akademija), prof. dr. Tomas Janeliūnas (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universitetas), informacijos ir medijų ekspertas prof. dr. Andrius Vaišnys (Vilniaus universitetas, Nacionalinė biblioteka), NSGK nariai prof. Raimundas Lopata, dimisijos generolas Arvydas Pocius, istorijos prof. Valdas Rakutis. Diskusiją moderavo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak L. Kasčiūno, prieš trejus metus Seimo nutarimu patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje įvardyta penkiolika grėsmių, pavojų ar rizikos veiksnių. Kai kurios grėsmės išskleistos nepakankamai (COVID-19 poveikis mūsų krizių valdymo sistemai ir valstybės rezervo politikai, priklausomybė nuo globalių tiekimo grandinių). Neaktualizuotas požiūris į Lietuvos geopolitinę padėtį (tai ir įvykiai Baltarusijoje prezidento rinkimų kontekste, ir kaip pasekmė galimai besikeičianti Baltarusijos santykių su Rusija dinamika, Kinijos įsigalėjimas ir jos galios augimas pasaulyje, santykių sklaidos su Jungtine Karalyste vertinimas po „Brexito“ ir pan.).

Esminis diskusijos objektas – kaip artimiausiems metams turi būti apibrėžti prioritetiniai Nacionalinio saugumo strategijos klausimai laiku reaguojant į kintančią socialinę ir politinę pasaulio ir mūsų Europos regiono situaciją, kaip turėtų būti prižiūrimas strategijoje nustatytų tikslų įgyvendinimas, kaip jie koreliuoja su kitais strateginiais Lietuvos planavimo dokumentais.

Apibendrindamas diskusiją NSGK pirmininkas pasidžiaugė, kad komitetas kartu su Nacionaline biblioteka surengė šį renginį, kad vyksta idėjų mainai, gyvos diskusijos, kuriose aktyviai dalyvauja akademinė bendruomenė ir politikai. „Pradėjome lyderystę dėl Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimo ir ją tikrai tęsime“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kviečiame žiūrėti diskusijos vaizdo įrašą: