Telefonas Klaustukas Sitemap
2022 m. rugsėjo 15 d.

Nacionalinėje bibliotekoje pradėtas renginių ciklas „Žvilgsnis į čekų literatūrą“

Lietuvos ir Čekijos respublikų diplomatinių santykių šimtmečiui ir antrajam Čekijos Respublikos pirmininkavimui Europos Sąjungos Taryboje paminėti Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje pradėjo renginių ciklą, skirtą čekų literatūrai ir kultūrai pažinti. Rugsėjo 14-osios vakarą Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta knygų paroda „Juoko ir atminties knygos: čekų ir slovakų literatūros vertimai į lietuvių kalbą“, į renginį susirinko svečiai iš Čekijos Respublikos ambasados, Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai, čekų literatūros vertėjai, skaitytojai ir gerbėjai.

Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pūkėnaitė-Pigagienė perduodama generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko sveikinimo žodį sakė, kad ši ekspozicija – tarytum atsakas 2022 m. balandžio 7 d. Čekijos nacionalinėje bibliotekoje atidarytai bendrai Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų Čekijos Respublikoje knygų parodai „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis. Literatūra“. „Mūsų šalis vienija europietiškų vertybių bendrumas ir nuolatinio tarpkultūrinio dialogo paieškos, o tai ypač svarbu ir aktualu šiandieninių geopolitinių įvykių kontekste“, – teigė prof. dr. R. Gudauskas.

Čekijos Respublikos ambasadorius Vítas Korseltas pasakojo, kad 2018 m. atvykęs į Lietuvą kalbėdamas apie šiuolaikinę čekų literatūrą Lietuvos nacionaliniame radijuje 2019-uosius paskelbė čekų literatūros metais ir džiaugėsi, kad „Lietuvos skaitytojai jau galėjo susipažinti su Jachymo Topolio, Jindricho Manno kūriniais. Tai vienas puikiausių dar 1921–1922 metais užsimezgusių diplomatinių santykių pavyzdžių.“

Pasveikinti renginio svečių atėjęs Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis išsakė padėkas šviesaus atminimo vertėjams Vytautui Visockui ir Stasiui Saboniui, svarstė apie Lietuvoje seniai užsimezgusią ir ilgai besitęsiančią čekų literatūros vertimų tradiciją: „Kaip yra sakęs čia dalyvaujantis vertėjas ir poetas Almis Grybauskas, jaučiame pareigą grąžinti skolą tiems, kurie tiek daug humanitarinės kultūros prasme davė ir Lietuvai, ir visai Europai.“

Ekspozicijoje pristatytos Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomos lietuvių kalba išleistos čekų ir slovakų autorių knygos atskleidžia jų įvairovę, XX a. įvykių reikšmę joms atsirasti, įvaizdžiams ir siužetams. Parodoje taip pat išryškėja lietuvių vertėjų indėlis ir jų dėka lietuviškai išleistų čekų autorių kūrinių reikšmė Lietuvos ir Čekijos Respublikos kultūrinei bičiulystei.

Po sveikinimo kalbų svečiai klausėsi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr. Ingos Vidugirytės-Pakerienės vestos diskusijos apie modernios ir šiuolaikinės čekų literatūros atgarsius Lietuvoje, čekų ir lietuvių kultūrinius ryšius nuo XX a. pradžios. Joje dalyvavo čekų literatūros vertėjai Almis Grybauskas ir Aigustė Vykantė Bartkutė.

Paklausti, kuriais čekų autorių vertimais džiaugiasi ir ką dar reikėtų išversti, vertėjai minėjo lietuvių skaitytojams puikiai žinomus Milano Kunderos, Bohumilo Hrabalo, Karelo Čapeko ir  Jaroslavo Hašeko kūrinius. Dalyviai taip pat džiaugėsi šiais metais lietuviškai pasirodžiusiu čekų dramaturgo, poeto ir vertėjo Jáchymo Topolio romanu „Jautrus žmogus“ ir netrukus išleisima čekų poetės Sylvos Fischerovos poezijos knyga, kurią spalio 6 d. Nacionalinėje bibliotekoje pristatys pats knygos vertėjas A. Grybauskas. Tęsdami diskusiją apie čekų autorius, kurių knygas norėtų matyti išverstas į lietuvių kalbą, vertėjai palietė opius vertimo finansavimo ir skaitytojų susidomėjimo čekų literatūra klausimus. A. V. Bartkutė teigė, kad dauguma šiuolaikinės čekų literatūros vertimų, kitaip nei čekų autorių klasikų, paprastai atsiranda tiktai remiami; norint sudominti lietuvių skaitytojus XXI a. čekų literatūra, reikėtų papildomų priemonių: „Leidėjai bijo leisti čekų literatūrą be papildomos paramos <...>. Mūsų karta žino XX a. žymiuosius [čekų autorių] vardus; XXI amžiui reikėtų labai stiprios kultūrinės sklaidos, kad atkreiptų dėmesį.“

I. Vidugirytė-Pakerienė, svarstydama apie sąmojingą ekspozicijos pavadinimą, „Juoko ir atminties knygos“, pokalbio dalyvių klausė apie juoko ir atminties bei užmaršties, arba komedijos ir tragizmo santykį čekų literatūroje. A. V. Bartkutė teigė, kad susipažinus su čekų literatūra ir kinu „atrodė, kad viskas tik komedija; tik po to pradėjau matyti dramą ir tragediją“. I. Vidugirytė-Pakerienė pasakojo, kad jos pirma pažintis su čekų literatūra per Milano Kunderos „Nepakeliamą būties lengvybę“ buvo labiau dramatiška nei komiška ir leido vaizduotei atverti kitokio pasaulio ir laisvėjimo kelių galimybes. Ji pridūrė: „Štai ta komiška tradicija... Kai kalbu apie balansą, matyt, galvoju apie tai, kad ten, kur yra labai rimti dalykai, gali būti ir labai komiški dalykai – šie du poliai vienas kitą labai pastiprina.“ A. Grybauskas, lygindamas J. Hašeko laikus, kai kalbėta apie Pirmąjį pasaulinį karą, su dabartiniais, humoro reikšmę tragiškais laikais, kaip J. Hašeko romane apie kareivį Šveiką, apibendrino taip: „Tokiais laikais, kad išliktų, žmogus turi arba būti idiotu arba juo apsimesti.“

Linksmame šauniojo kareivio Šveiko mirktelėjime kanonizuota absurdo pašaipa ir tragizmo bei humoro santykis čekų literatūroje kuria atsakingą požiūrį į istorinę atmintį ir humanistinę laikyseną, šimtmetį teikusią įkvėpimo lietuvių visuomenei. Šio įkvėpimo ir tebesitęsiančios lietuvių ir čekų kultūrinės draugystės vaisiais pasimėgauti kviečiame į vėliau rugsėjį ir spalį vyksiančius šio ciklo renginius – filmų, pastatytų pagal Milano Kunderos ir Bohumilo Hrabalo, peržiūras ir Sylvos Fischerovos poezijos knygos sutiktuves.

Daugiau informacijos apie renginius rasite Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ paskyroje ir interneto svetainėje.

Paroda „Juoko ir atminties knygos: čekų ir slovakų literatūros vertimai į lietuvių kalbą“ veiks iki spalio 6 d. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.).