Kalba, valstybė, raštingumas ir kultūra – štai tokį vėrinį, kurio grandys reikšmingos bet kuriai tautai, suvėrėme šio numerio skaitytojams.
Į langus beldžiantis pavasariui, kviečiame į dar vieną Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, fotografo Stanislovo Žvirgždo paskaitą iš susitikimų ciklo apie Lietuvos fotografiją.
Apie pilietybės raišką ir naudą kasdienybėje (ne tik per šventes ir minėjimus), žmonių gebėjimus organizuotis bendrų interesų labui, galimybes nepasitenkinimo emocijas paversti konkrečiais reikalavimais ar veiksmais Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje diskutavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas Romas Lazutka ir pilietinės visuomenės tyrinėtoja, politologė Ainė Ramonaitė.
Ar teko sutikti paslaptingąją vaikų auklę Merę? Ji lyg angelas sargas pasirodo kaip tik tada, kai kam nors nutinka kas blogo, ir padeda į bėdą pakliuvusiems vaikams ar suaugusiems žmonėms išspręsti kilusias problemas, pažvelgti į pasaulį šviesesnėmis spalvomis.
Tęsiame paskaitų, kuriose nagrinėjami lietuviški ženklai Vakarų šalių istorijoje ir kultūrose, ciklą. Šįkart kalbėsimės apie lietuviškus atspindžius Šveicarijos kultūroje. Paskaitą skaitys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Caspersen.
Brandenburgo provincijoje stūksančio Rekano dvaro savininkas Friedrichas Eberhardas von Rochovas (1734–1805 m.) – vienas žymiausių XVIII a. antrosios pusės Prūsijos kaimo mokyklų reformatorių. Pamatyti, suprasti, pritaikyti – tai pagrindiniai F. E. von Rochovo ugdymo programos žingsniai. Jie atsispindėjo ir šio autoriaus parašytame veikale „Der Kinderfreund“ („Vaikų draugas“) – tuo laikotarpiu vokiškai kalbančiose žemėse populiariausiame skaitinių vadovėlyje.
Yra bent jau dvi operos gerbėjų grupės. Gerbėjai iš pareigos, dažniausiai įeinančios į padorios šeimos priedermių sąrašą. Šie, vykdami į spektaklį, mielai iš namų išeina paskutinę minutę (gal pavyks pavėluoti), išsirenka švarką su kuo minkštesne apykakle (bus patogiau nusnausti), o vos susiskleidus kulisams jau džiugiai trypčioja rūbinėje. Jei esate vienas jų, galite atsikvėpti. Kreipiamės į tuos, kurių ausims malonūs orkestro instrumentų derinimo garsai, akys spindėdamos įsikimba į sceną, o balso stygos pačios niūniuoja mėgstamas arijas. Ši naujoji edukacinė programa skirta būtent jums.
Lėlių teatro scena gyvena savitą gyvenimą, net ir dramaturgijos pasaulio viduje. Specifinės ir jos aktualijos. Pasikalbėti apie šiuolaikinį lėlių teatrą, jo (ne)populiarumą, potencialą, kūrėjų dėmesį šiai specifinei meno rūšiai ir kitus susijusius dalykus kviečia dvi išskirtinės šiai meno sričiai atstovaujančios asmenybės.
Pasirodė nauja bibliografijos informacinė rodyklė „Bibliotekininkystės naujienos“ 2017 m. Nr. 1 (skaityti PDF ›).
Praėjusį savaitgalį „Litexpo“ parodų ir kongresų centre šurmuliavo 18-oji Vilniaus knygų mugė. Kaip ir kiekvienais metais, ji lankytojams siūlė plačią kultūrinę programą, per keturias dienas pristačiusią per kelis šimtus įvairaus žanro renginių. Vilniaus knygų mugėje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo pokalbių laidoje „Studija 50“ vieši Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas sako, jog knygos atskleidžia žmogiškojo gyvenimo pilnatvę, todėl jų epocha nesibaigia. Knygos negali pakeisti internetas ar kokie nors kitokie technikos išradimai.
Vasario 22–24 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Vadybos ir rinkodaros nuolatinio komiteto ir Tarptautinės bibliotekų rinkodaros vertinimo komisijos susitikimas.
„Tieskime tiltus“, – toks buvo pagrindinis Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje leitmotyvas.
Vasario 21 d. Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta Stasio Eidrigevičiaus piešinių ir koliažų paroda „Šaknys ir šakos“. Renginyje dalyvavo gausi minia bibliotekos lankytojų, būrys garbių svečių ir pats parodos autorius.
Kokia gali būti blogiausia paroda vaikams? Žinoma, tokia, kurioje nieko negalima liesti. Todėl nuo vasario 24 dienos Nacionalinėje bibliotekoje duris atverianti estų dizainerės Mae Kivilo kurta interaktyvi besikeičianti Tato ir Pato ekspozicija – rojus vaikams, kuriems knieti viską patikrinti ir pačiupinėti.
Akcijos „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Kęstučio Navako romanas „Vyno kopija“ (leidykla „Tyto alba“), poezijos kategorijoje – Dainiaus Gintalo eilėraščių knyga „Adatos“ (leidykla „Tyto alba“), ir knygų vaikams kategorijoje – Selemono Paltanavičiaus knyga „Maži ežiuko sapnai“ (leidykla „Nieko rimto“).
Ar žinojote, koks istorikas yra sukūręs nemažai naujadarų, prigijusių lietuvių kalbos vartosenoje? Tarp jų – ir šiandien tokius mūsų ausiai įprastus, plačiai vartojamus žodžius kaip „laikrodis“, „auka“, „prekyba“, „vytis“, „karvedys“, „vaistininkas“ ir kt. Ar įdomu? Visus suklususius, neabejingus mūsų šalies kalbai ir jos istorijai kviečiame į Lietuvių kalbos dienų minėjimo renginį – Ilinojaus universiteto Čikagoje (University of Illinois at Chicago) profesoriaus habil. dr. Giedriaus Subačiaus paskaitą „Simonas Daukantas – lietuvių abėcėlės kūrėjas“.
Kviečiame į Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, fotografo Stanislovo Žvirgždo paskaitą iš susitikimų ciklo apie Lietuvos fotografiją.