Nuo 2016 m. švietimo ir mokslo ministro įsakymu mokyklose yra privaloma įgyvendinti sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą. Deja, dar daugelyje Lietuvos mokyklų lytiškumo ugdymas neužima reikšmingos vietos tarp kitų ugdomųjų dalykų, o kai kuriuos užsiėmimus vedantys asmenys remiasi ne mokslu, bet įsitikinimais ar nuomonėmis, kalba tik su reprodukcinėmis funkcijomis susijusiomis temomis.

Kviečiame į Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-mečiui skirto dokumentų rinkinio „Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940 m.“ pristatymą, kuris vyks rugsėjo 10 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje.

Nesvarbu, ar į knygų šventovę užsukate ieškodami turiningo laisvalaikio, ar medžiagos moksliniam darbui, – esate laukiami mokymuose, kuriuose galėsite susipažinti su Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje teikiamomis paslaugomis, vartotojų aptarnavimo tvarka, suskaitmeninto kultūros paveldo dokumentais, lietuviškomis elektroninėmis knygomis, elektroniniais ir atvirosios prieigos ištekliais, katalogais ir duomenų bazėmis bei kita naudinga informacija. Taip pat mokymuose galėsite patobulinti turimas teisės žinias, išmokti rasti reikiamus Lietuvos teisės aktus, teismų praktikos bylas ar kitą susijusią medžiagą. Mokymai skirti pažengusiems vartotojams.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija su švietimo bendruomenės atstovais apie politinių partijų programines švietimo nuostatas ir jų įgyvendinimą.

Abiejų Tautų Respublikos situacija lėmė, kad XVIII a. į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių vietiniai bei kitų šalių valdantieji asmenys bei jų šeimos nariai atvykdavo gana retai. Rusijos imperatoriaus Petro I ir Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Augusto II, vėliau Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Leščinskio vizitai buvo nulemti Šiaurės karo veiksmų, o Augusto III sūnaus Karolio Kristiano vizitas 1759 m. buvo reta išimtis.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Pinigai visais laikais buvo aukščiausių valstybės vadovų nesutarimų, o neretai ir karų priežastis. Šiandien kiekvienas nori rasti būdą, kaip tapti turtingam, būti apsirūpinusiam, leisti sau tai, ko norisi. Tačiau ne visi žino ir supranta, kaip tai pasiekti ir būti laimingam.

Mieli lankytojai, informuojame, kad nuo rugpjūčio 31 d. Nacionalinė biblioteka dirbs įprastu laiku.

Išgirsti kultūros ministrą dr. Mindaugą Kvietkauską jidiš kalba skaitantį pasaulinio lygio poeziją, sužinoti detektyvo vertas versijas, kaip į Nacionalinę biblioteką pateko ir po kelių dešimtmečių stebuklingai atgimė unikalūs Lietuvos žydų paveldo dokumentai, suvokti, kokio dydžio talentu buvo apdovanotas litvakas Avromas Suckeveris ir kaip jo palikimas praturtina lietuvių literatūros tradiciją ir kanoną – tokią galimybę Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojams dovanojo renginio „Suckeverio sugrįžimas“ organizatoriai ir dalyviai.

Informuojame, kad renginys vyks 19 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje, III a. 

Šių metų pradžioje pasirodė dvi Avromo Suckeverio poezijos knygos – „Kapo vaikas“ ir „Dešimt eilėraščių“. Vasarą jas turėjo progą paskaityti „Vilnius skaito“ lankytojai. Šįkart kviečiame giliau pažvelgti į poetinius klodus, prabilusius į lietuvių skaitytojus iš jidiš gelmės, priimti į Šiaurės Jeruzalę grįžtantį litvakišką literatūrinį palikimą.

Esi vienuoliktokas ar dvyliktokas? Šiais metais pirmą kartą dalyvausi Seimo rinkimuose? Nežinai, kokia mūsų šalyje yra rinkimų sistema, kokias funkcijas atlieka ir kaip veikia Seimas? Visi atsakymai – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos edukacinėje programoje „Mano klasė renka Lietuvos Seimą“.

2020 metus Seimas paskelbė Šventojo Jono Pauliaus II metais. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia vaizdo pokalbių ciklą, skirtą šiai iškiliai asmenybei. Su istorikais, dvasininkais ir diplomatais prisiminsime popiežiaus veiklą, jo ryšius su Lietuva. Kalbėsime apie lietuvių išeivijos santykius su Šventuoju Sostu, Jono Pauliaus II įtaką Lietuvai kovojant dėl laisvės, popiežiaus diplomatiją, aptarsime, kokį pasaulį jis mums paliko.

Kasmet vis daugiau pasirodo leidinių, skirtų Vilniaus miesto istorijai. Lituanistikos skaityklos kraštotyrai skirtose lentynose jų rasite tikrai nemažai. Tai ir istoriografinės studijos, ir monografijos, ir gidai, ir įtraukiančios senojo Vilniaus miesto bei jo gyventojų istorijos.

Kviečiame susipažinti su skaitykloje esančiomis naujausiomis knygomis, skirtomis Vilniaus istorijai.

Kviečiame į dar vieną paskaitą iš ciklo „Lietuvos žydų pasaulėžiūros pamatai“. Lektorė – muziejaus „Dingęs štetlas“ vyriausioji kuratorė Milda Jakulytė-Vasil. Renginys skirtas Europos žydų kultūros dienoms, kurių tema šiemet – „Žydų kelionės“.

Artėjant Seimo rinkimams, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras organizuoja diskusijų ciklą apie kultūros ir švietimo politiką: įvairių sričių ekspertai diskutuoja apie Lietuvos švietimo ir kultūros padėtį, taip pat apie tai, kokios būtinos politinės priemonės, kad padėtis gerėtų.

Rugpjūčio trečiadienių vakarais Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje karaliauja lietuvių kino klasika. Lietuvos kino centras vėl kviečia kinomanus į keturis restauruotų labiausiai pamėgtų filmų seansus. Kviečiame žiūrėti šiuolaikiniams kino ekranams pritaikytą klasiką.

Paskutinę rugpjūčio savaitę kviečiame į paskaitą „Įžengimas į Vilnių“ – tai projekto, kurį parėmė Lietuvos kultūros taryba, ir Nacionalinės bibliotekos meno edukacijų ciklo dalis. Sužinosime apie tapybos kiaušinine tempera metodą ir šiuo metodu atliktus žymiausius kūrinius. Paskaitą skaitys dailininkė, menotyros mokslų daktarė, krikščioniškos ikonografijos studijos vadovė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio pavelto tyrimo departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuviams akis į pasaulį atvėrė Matas Šalčius.
Gintaras Babravičius

Matą Šalčių pažįstame kaip aistringą keliautoją, rašytoją, ieškojusį pasaulyje gėrio ir grožio bei parodžiusį tą pasaulį Lietuvai. Greta – jis ir turizmo pradininkas, ir šaulys, žurnalistas ir pedagogas, mokslininkas ir politikas. Nenutylėsime ir M. Šalčiaus indėlio rengiant Klaipėdos sukilimą, dirbant Lietuvos žvalgyboje, užsiimant propaganda ir net steigiant lietuvių koloniją Brazilijoje.

Ar būna taip, kad pradėjus užduotį norisi greitai ją mesti ir imtis kitos veiklos? Galbūt taip atsitinka dėl nemokėjimo susikoncentruoti? Negebėjimas susikaupti gali turėti įtakos ne tik darbo kokybei, bet ir savivertei ar bendravimui su kitais. Gera žinia ta, kad dėmesį, kaip ir kitus gebėjimus, galima lavinti.